Neseniai atliktas 15 metų trukęs longitudinis tyrimas paneigia plačiai paplitusį įsitikinimą, kad vegetariška mityba visuotinai apsaugo nuo vėžio. Mokslininkai nustatė, kad mitybos ir vėžio rizikos ryšys yra sudėtingesnis, nei manyta anksčiau. Įrodymai rodo, kad mitybos rekomendacijos turėtų būti individualizuotos atsižvelgiant į medžiagų apykaitos profilius, o ne vadovaujantis principu „viskas arba nieko”. Vėžio prevencijos strategijos apima saikingą ir įvairią mitybą, kurioje gausu apsauginių junginių, reguliarius tyrimus ir gyvenimo būdo pakeitimus. Tyrimas atskleidžia svarbius mitybos modelių niuansus, kurie paneigia įprastą nuomonę apie augalinę mitybą.
Ilgalaikis įsitikinimas: Vegetarinė mityba ir vėžio prevencija
Ilgus dešimtmečius mitybos mokslininkai ir visuomenės sveikatos gynėjai propagavo vegetarišką mitybą kaip apsaugančią nuo įvairių vėžio formų. Toks įsitikinimas grindžiamas epidemiologiniais tyrimais, rodančiais mažesnį sergamumą vėžiu tose populiacijose, kurios vartoja daugiausia, daugiausia, daugiausia arba daugiausia augalinės kilmės maisto.
Šis ryšys grindžiamas keliais mechanizmais: augalinėje mityboje paprastai yra daugiau skaidulinių medžiagų, antioksidantų ir fitocheminių medžiagų ir mažiau sočiųjų riebalų. Be to, vegetarai dažnai vengia perdirbtos mėsos, kurią Pasaulio sveikatos organizacija priskyrė kancerogeninėms medžiagoms. Tokia mityba gali sumažinti uždegimą, subalansuoti hormonus ir palaikyti imuninės sistemos veiklą.
Ši tradicinė išmintis turėjo įtakos mitybos gairėms visame pasaulyje, įtvirtindama vegetarizmą kaip galimą vėžio prevencijos strategiją.
Perversmą sukėlusio 15 metų trukusio tyrimo suskirstymas
Naujausi išsamaus 15 metų trukusio longitudinio tyrimo rezultatai paneigė vyraujančias prielaidas apie vegetarišką mitybą ir vėžio prevenciją. Tyrimas, kuriame dalyvavo 472 000 dalyvių iš 11 šalių, atskleidė, kad vegetarų sergamumas vėžiu keliose vėžio kategorijose yra panašus į mėsos valgytojų sergamumą.
Atliekant tyrimą buvo kontroliuojami tokie kintamieji kaip amžius, rūkymas, alkoholio vartojimas ir fizinis aktyvumas. Nors vegetarų sergamumas storosios žarnos vėžiu buvo 14 proc. mažesnis, krūties, prostatos ir plaučių vėžio atvejų reikšmingai nesumažėjo. Tyrėjai nustatė, kad kai kurių vegetarų mityboje trūksta maistinių medžiagų, ypač B12, cinko ir specifinių aminorūgščių, o tai gali pakenkti imuninei funkcijai.
Šios išvados rodo, kad subalansuota mityba yra svarbesnė nei vien mėsos atsisakymas.
Konkretūs vėžio tipai ir jų ryšys su augaline mityba
Atidžiau išnagrinėjus konkrečius vėžio tipus, paaiškėja, kad ryšys su augaline mityba yra nevienareikšmis ir neapsiriboja bendrais statistiniais duomenimis. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžio atvejų tarp vegetarų paprastai būna mažiau, greičiausiai dėl didesnio skaidulų kiekio ir mažesnio perdirbtos mėsos vartojimo.
Tačiau krūties vėžys yra ne taip nuosekliai susijęs, kai kurie tyrimai rodo, kad sojos sudėtyje esantys fitoestrogenai gali apsaugoti, o kiti rodo, kad skirtumai tarp mitybos grupių yra minimalūs.
Pažymėtina, kad tyrimo metu nustatyta, jog vegetarai netikėtai dažniau serga tam tikrais vėžiniais susirgimais, įskaitant skrandžio ir gimdos kaklelio vėžį. Šie rezultatai rodo, kad svarbu atsižvelgti į kitus gyvenimo būdo veiksnius, genetinį polinkį ir konkrečius mitybos komponentus, o ne plačiai skirstyti mitybą į apsauginę ar žalingą.
Paslėpti pavojai: Perdirbti maisto produktai vegetariškoje mityboje
Daugelis vegetarų klaidingai įsivaizduoja, kad augalinė mityba iš esmės yra sveika, ir nepastebi, kad šiuolaikinėje vegetariškoje mityboje yra daug perdirbtų maisto produktų.
Tyrimai rodo, kad vegetariškuose mėsos pakaitaluose dažnai yra per daug natrio, rafinuotų aliejų ir dirbtinių priedų. Šie itin perdirbti pakaitalai gali prisidėti prie uždegimo ir oksidacinio streso – vėžio rizikos veiksnių. 2022 m. žurnale „British Medical Journal” paskelbtame tyrime nustatyta, kad itin apdorotų maisto produktų vartojimas 18 % padidino bendrą mirtingumą nuo vėžio.
Vien mėsos atsisakymas negarantuoja naudos sveikatai, jei mityboje dominuoja perdirbti maisto produktai. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis augalinį maistą– ankštines daržoves, daržoves, vaisius ir nerafinuotus grūdus, o ne apdorotus alternatyvius produktus, kad vegetariška mityba kuo labiau apsaugotų nuo vėžio.
Maistinių medžiagų trūkumas, galintis padidinti vėžio riziką
Trys kritiniai maistinių medžiagų trūkumai, paprastai susiję su netinkamai suplanuota vegetariška mityba, gali padidinti polinkį susirgti vėžiu. Vitamino B12 trūkumas gali pakenkti DNR sintezės ir taisymo mechanizmams, todėl padidėja ląstelių mutacijų rizika.
Tyrimai rodo, kad nepakankamas vitamino D kiekis gali pabloginti imuninę apsaugą nuo vėžinių ląstelių, o atlikti tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis didina sergamumą storosios žarnos ir krūties vėžiu. Nepakankamas omega-3 riebalų rūgščių, ypač EPA ir DHA, kiekis gali padidinti vėžio riziką dėl sustiprėjusių uždegiminių procesų. Šios riebalų rūgštys padeda reguliuoti ląstelių augimą ir diferenciaciją, o jų trūkumas gali paskatinti nenormalų ląstelių dauginimąsi.
Vegetarai turi kruopščiai papildyti maistą arba rinktis praturtintus maisto produktus, kad pašalintų šias specifines mitybos spragas.
Svarbu kokybė: Ne visos augalinės dietos yra vienodos
Svarbu kokybė: Ne visos augalinės dietos yra vienodos
Daugelio vegetariškų dietų maistinė kokybė labai skiriasi, o tai turi didelę reikšmę vėžio prevencijai. Tyrimai rodo, kad augalinė mityba, kurioje yra daug perdirbtų maisto produktų, rafinuotų angliavandenių ir augalinių aliejų, gali padidinti uždegimą ir oksidacinį stresą – abu vėžio rizikos veiksnius.
Sveikatai palankioje vegetariškoje mityboje daugiausia dėmesio skiriama visaverčiam maistui: daržovėms, vaisiams, ankštiniams augalams, riešutams, sėkloms ir neskaldytiems grūdams. Jie suteikia apsauginių fitonutrientų, antioksidantų ir skaidulinių medžiagų, kurios padeda mažinti vėžio riziką. Priešingai, vegetariškoje mityboje, kurią sudaro itin perdirbti mėsos pakaitalai, saldūs maisto produktai ir rafinuoti grūdai, šių apsauginių junginių trūksta.
Tyrimai rodo, kad mitybos kokybė, o ne vien mėsos atsisakymas, lemia sveikatos būklę, įskaitant vėžio prevenciją.
Ką tai reiškia dabartiniams vegetarams ir sveikatos gairėms
Šių mitybos kokybės išvadų reikšmė neapsiriboja vien akademiniais tyrimais, bet ir praktiniu pritaikymu asmenims, besilaikantiems vegetariškos mitybos. Vegetarai turėtų teikti pirmenybę visaverčiam maistui, o ne perdirbtoms alternatyvoms, taip užtikrindami pakankamą maistinių medžiagų, pavyzdžiui, B12, geležies, cinko ir omega-3 riebalų rūgščių, kurių dažnai trūksta augalinėje mityboje, suvartojimą.
Sveikatos organizacijoms gali prireikti patobulinti mitybos gaires, pabrėžiant mitybos kokybę, o ne vien rekomenduojant augalinę mitybą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų nuodugniai įvertinti pacientų vegetarų mitybos įpročius, o ne manyti, kad jie apsisaugo nuo vėžio, remdamiesi vien vegetarų statusu.
Tyrimai rodo, kad rengiant individualias mitybos rekomendacijas reikėtų taikyti subtilų požiūrį į mitybos konsultavimą, kai atsižvelgiama į maisto kokybę, paruošimo būdus ir individualius sveikatos veiksnius.
Naudos subalansavimas: Sritys, kuriose vegetarinė mityba vis dar pranašesnė
Nepaisant išvadų dėl vėžio rizikos, gerai suplanuota vegetariška mityba ir toliau pasižymi dideliais privalumais keliose sveikatos srityse. Tyrimai nuolat rodo, kad vegetarų kūno masės indeksas paprastai būna mažesnis, o hipertenzija – mažesnė, palyginti su visavalgiais.
Augalinė mityba siejama su mažesne širdies ligų rizika, tyrimai rodo mažesnį cholesterolio kiekį ir geresnius širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatus.
Vegetariškos mitybos modeliai taip pat susiję su mažesniu sergamumu 2 tipo diabetu ir gali padėti geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Be to, ši mityba dažnai pasižymi didesniu skaidulinių medžiagų, antioksidantų ir fitocheminių medžiagų – junginių, susijusių su priešuždegiminiu poveikiu ir apsauga ne tik nuo vėžio, bet ir nuo daugelio kitų lėtinių ligų – suvartojimu.
Judėjimas į priekį: Mitybos ir vėžio supratimo tobulinimas
Ėjimas į priekį: Mitybos ir vėžio supratimo tobulinimas
Mitybos mokslo sudėtingumas reikalauja sudėtingesnio požiūrio į mitybos ir vėžio prevencijos ryšio supratimą. Moksliniais tyrimais siūloma pereiti nuo paprastų mitybos kategorijų prie individualizuotos mitybos, kurioje atsižvelgiama į genetinius veiksnius, aplinkos poveikį ir maisto ruošimo būdus.
Ateityje turėtų būti tiriami konkretūs augalų junginiai, jų biologinis prieinamumas ir sąveika su individualiais medžiagų apykaitos profiliais. Sveikatos priežiūros specialistai gali geriau pasitarnauti pacientams rekomenduodami įrodymais pagrįstus mitybos modelius, o ne propaguodami „viskas arba nieko” metodus.
Daugiausiai vilčių teikiančios vėžio prevencijos strategijos greičiausiai apima saikingą, įvairią mitybą, kurioje gausu apsauginių junginių, reguliarią patikrą ir gyvenimo būdo keitimą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra vegetaras, visavalgis, ar laikosi kitokio mitybos modelio.
