Kiekviena moteris tam tikru mėnesio etapu gali pastebėti fizinius ar emocinius pokyčius prieš menstruacijas – nuo nuotaikų svyravimų iki padidėjusio emocinio jautrumo ar fizinio diskomforto. Šie pokyčiai dažnai siejami su priešmenstruaciniu sindromu, o tyrimai rodo, kad net apie 75 % moterų bent kartą gyvenime patiria įvairius priešmenstruacinius simptomus, tuo tarpu stiprūs PMS simptomai pasireiškia maždaug 20–40 % moterų. Apie PMS simptomus, jų priežastis ir tai, kaip jie gali paveikti kasdienę savijautą bei gyvenimo kokybę, skaitykite šiame straipsnyje.
PMS simptomai – kaip jie pasireiškia?
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai su menstruaciniu ciklu susijusių organizmo pokyčių visuma, pasireiškianti liuteininėje ciklo fazėje, likus kelioms dienoms ar savaitei iki menstruacijų. Ši būklė siejama su natūraliais hormoniniais svyravimais, kai kinta estrogeno ir progesterono lygiai, o tai gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę būseną bei bendrą savijautą.
Dėl šių hormoninių pokyčių PMS simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Kai kurios moterys šiuo laikotarpiu nejaučia didelių pokyčių, o kitoms PMS gali reikšmingai paveikti kasdienę savijautą ir bendrą gyvenimo kokybę. Šie skirtumai priklauso nuo individualių organizmo ypatybių, jautrumo hormonų svyravimams, miego kokybės, streso lygio bei kasdienių gyvenimo būdo įpročių.
PMS simptomai dažniausiai kartojasi kiekvieną mėnesį tuo pačiu menstruacinio ciklo laikotarpiu, o jų cikliškumas ypač atsispindi emocinėje būsenoje. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti dirglumas, nerimas, padidėjęs jautrumas bei sumažėjusi koncentracija. Taip pat gali atsirasti liūdesio jausmas ar vidinis nerimas, o kasdienės situacijos kartais sukelia stipresnes emocines reakcijas nei įprastai.
Fiziniai simptomai PMS metu gali apimti pilvo pūtimą, krūtų jautrumą, galvos skausmus, nuovargį ar sumažėjusią energiją. Kai kurioms moterims taip pat pasireiškia skysčių kaupimasis organizme, dėl kurio jaučiamas sunkumo ar tinimo jausmas. Taip pat gali padidėti apetitas ar atsirasti potraukis tam tikriems maisto produktams.
Su kokiomis būklėmis gali būti painiojami PMS simptomai?
PMS simptomai kartais gali būti panašūs į kitų ligų požymius, todėl svarbu įvertinti jų ryšį su menstruaciniu ciklu. Viena dažniausiai painiojamų būklių yra skydliaukės sutrikimai (hipotirozė ar hipertiroidizmas), kurie yra susiję su skydliaukės hormonų gamybos disbalansu ir gali turėti reikšmingą poveikį viso organizmo medžiagų apykaitai bei savijautai. Dėl hormonų disbalanso atsirandantys simptomai gali būti panašūs į PMS ir pasireikšti nuovargiu, svorio pokyčiais, nuotaikos svyravimais, širdies ritmo pakitimais ar miego sutrikimais.
Taip pat PMS simptomai gali būti panašūs į anemijos (mažakraujystės) – nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, sumažėjęs darbingumas. Dėl šių simptomų panašumo moterys kartais gali supainioti anemiją su priešmenstruaciniu sindromu, todėl ne visada iš karto nustatoma tiksli savijautos pokyčių priežastis. Kai kuriais atvejais panašūs simptomai gali pasireikšti ir esant policistinių kiaušidžių sindromui (PKS), kuris gali paveikti menstruacijų reguliarumą, sukelti hormonų disbalansą bei bendros savijautos pokyčius.
PMS taip pat reikėtų atskirti nuo streso, nerimo sutrikimų ar depresijos, nes šios būklės paprastai nėra tiesiogiai susijusios su ciklišku simptomų pasikartojimu. Jei savijauta bloga visą mėnesį arba simptomai yra nepriklausomi nuo ciklo fazės, tai gali būti susiję su kitomis priežastimis.
Kaip palengvinti PMS simptomus?
Priešmenstruacinio sindromo simptomų intensyvumas gali būti sumažinamas koreguojant kasdienius gyvenimo būdo įpročius. Nors kiekvienos moters organizmas į PMS reaguoja skirtingai, tam tikri įpročiai dažnai padeda pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti simptomų pasikartojimą.
Svarbią įtaką PMS simptomų valdymui turi subalansuota mityba, nes ji padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį. Siekiant palengvinti PMS simptomus, rekomenduojama reguliariai valgyti, vengti didelių cukraus kiekio svyravimų kraujyje, riboti labai sūrų, riebų ar stipriai perdirbtą maistą. Kai kurioms moterims taip pat padeda sumažintas kofeino vartojimas, nes jis gali sustiprinti nerimą ar dirglumą.
Fizinis aktyvumas yra dar viena svarbi priemonė, padedanti palengvinti PMS simptomus. Net ir lengvas, reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar tempimo pratimai, gali padėti sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir bendrą energijos lygį. Judėjimas taip pat teigiamai veikia miego kokybę, kuri PMS laikotarpiu dažnai būna suprastėjusi.
Taip pat didelę įtaką PMS simptomų intensyvumui daro streso valdymas. Atsipalaidavimo technikos, kvėpavimo pratimai ar meditacija gali padėti sumažinti emocinį jautrumą.
Kai kuriais atvejais PMS simptomus gali padėti palengvinti šilumos procedūros, pavyzdžiui, šilti kompresai pilvo srityje ar šilta vonia, padedanti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti diskomfortą.
Kada kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą?
Į gydytoją akušerį-ginekologą rekomenduojama kreiptis tada, kai PMS simptomai tampa stiprūs ir pradeda trukdyti kasdienei veiklai ar gyvenimo kokybei. Jei prieš menstruacijas pasireiškiantis diskomfortas itin stiprus, kartojasi kiekvieną mėnesį ir daro neigiamą įtaką darbui, mokslams ar socialiniam gyvenimui, tai gali reikšti, jog yra reikalinga gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija. Tokias konsultacijas atlieka BIOFIRST klinikos specialistai Kaune.
Taip pat į gydytoją akušerį-ginekologą svarbu kreiptis, jei simptomai laikui bėgant stiprėja, atsiranda naujų, anksčiau nebūtų pojūčių arba jei tampa sunku juos suvaldyti įprastomis priemonėmis, tokiomis kaip subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, poilsio režimas. Gydytojas akušeris-ginekologas gali įvertinti situaciją, atmesti kitas galimas priežastis ir pasiūlyti tinkamus simptomų lengvinimo sprendimus. Konsultacija ypač rekomenduojama ir tuomet, kai simptomai kelia nerimą ar yra neaišku, ar jie tikrai susiję su menstruaciniu ciklu.
Konsultacijos metu gydytojas akušeris-ginekologas įvertina simptomus, jų ryšį su menstruacijų ciklu bei bendrą sveikatos būklę. Esant poreikiui, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, padedantys atmesti kitas galimas priežastis. Remiantis surinkta informacija, parenkami individualūs simptomų lengvinimo būdai – dažniausiai tai kasdienių įpročių koregavimas, o kai kuriais atvejais gali būti svarstomos ir medikamentinės priemonės.
Kada gali prireikti endokrinologo konsultacijos?
Priešmenstruacinio sindromo atveju endokrinologo konsultacija gali būti reikalinga tada, kai įtariami hormonų pusiausvyros sutrikimai, kurie gali sustiprinti PMS simptomus. Jei simptomai yra itin intensyvūs, neįprasti, verta įvertinti, ar jų priežastis nėra susijusi su endokrininės sistemos veikla.
Taip pat endokrinologo pagalba gali būti naudinga, jei kartu pasireiškia simptomai, galintys rodyti skydliaukės veiklos sutrikimus ar kitus hormoninius pokyčius, kurie gali paveikti bendrą savijautą ir menstruacinį ciklą.
Gydytojo endokrinologo konsultacija rekomenduojama ir tais atvejais, kai PMS simptomai yra labai stiprūs, trunka ilgai ar kelia abejonių dėl jų kilmės, siekiant tiksliau įvertinti hormoninę organizmo būklę ir atmesti kitas galimas priežastis.
PMS yra su menstruaciniu ciklu susijusių pokyčių visuma, kuri gali skirtingai paveikti kiekvienos moters savijautą. Nors visiškai panaikinti šios būklės yra neįmanoma, dažniausiai PMS simptomus galima veiksmingai kontroliuoti ir sumažinti jų stiprumą.
Svarbu suprasti savo menstruacijų ciklą, stebėti pasikartojančius pokyčius ir prireikus koreguoti kasdienius įpročius. Esant stipresniems simptomams, visada galima kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą, o sudėtingesniais atvejais – ir į endokrinologą, siekiant geriau įvertinti hormonų pusiausvyrą organizme.
