Galvos užpakalinės dalies pažeidimai dažnai paveikia pakaušinę skiltį, smegenų regos apdorojimo centrą. Ankstyvieji įspėjamieji požymiai yra regos haliucinacijos, spalvinis aklumas, sunkumai atpažįstant objektus ir regos lauko defektai. Taip pat gali pasireikšti galvos skausmas ir skaitymo sutrikimai. Skirtingai nuo priekinės smegenų dalies sužalojimų, užpakalinės smegenų dalies pažeidimai pirmiausia sutrikdo regimąjį suvokimą ir erdvės suvokimą, o ne asmenybę. Būtina skubiai suteikti medicininę pagalbą atliekant magnetinio rezonanso tomografiją, kompiuterinę tomografiją ir regos lauko tyrimus. Tinkamos apsaugos priemonės gali labai sumažinti šią riziką.
Suprasti pakaušio sritį: Jūsų regos valdymo centras
Užpakalinėje smegenų dalyje esanti pakaušinė skiltis yra pagrindinis žmogaus nervų sistemos regos apdorojimo centras. Ji interpretuoja regimuosius dirgiklius, apdoroja spalvinę informaciją ir leidžia atpažinti raštus.
Šios srities pažeidimas gali pasireikšti regos lauko defektais, spalviniu aklumu arba regos agnozija– nesugebėjimu atpažinti pažįstamų objektų. Net ir nedidelė galvos užpakalinės dalies trauma gali pakenkti šioms pagrindinėms funkcijoms.
Regėjimo haliucinacijos, skaitymo sunkumai ir sutrikęs gylio suvokimas dažnai būna ankstyvieji įspėjamieji pakaušio pažeidimo požymiai. Skubus medicininis įsikišimas po galvos traumų yra gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti regos apdorojimo gebėjimus.
Ankstyvieji įspėjamieji pakaušio pažeidimo požymiai, kurių niekada negalima ignoruoti
Kai pažeidžiama pakaušio skiltis, išryškėja keli aiškūs įspėjamieji požymiai, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai regos haliucinacijos, nesugebėjimas atpažinti spalvų, sunkumai atpažįstant daiktus (regos agnozija) ir dalinis arba visiškas aklumas, paveikiantis tam tikrus regos laukus.
Kiti nerimą keliantys simptomai: nuolatiniai galvos skausmai pakaušyje, sunkumai skaitant ar rašant (aleksija) ir iškreiptas regimasis suvokimas, kai objektai atrodo didesni ar mažesni nei iš tikrųjų. Kai kurie asmenys gali patirti nevalingus akių judesius (nistagmą) arba nesugebėjimą atpažinti pažįstamų veidų (prozopagnozija).
Bet koks šių simptomų derinys reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, ypač po galvos traumos.
Kuo užpakalinės smegenų dalies traumos skiriasi nuo priekinės traumos
Skirtingai nuo priekinių smegenų traumų, kurios pirmiausia paveikia vykdomąsias funkcijas ir asmenybę, užpakalinės smegenų dalies traumos skirtingai veikia jutimų apdorojimo sistemas.
Dėl užpakalinės smegenų dalies pažeidimų paprastai sutrinka regos apdorojimas, erdvinis suvokimas ir atpažinimo gebėjimai. Pacientai gali patirti regos lauko defektų, sunkumų interpretuodami tai, ką mato (regos agnozija), arba sunkumų orientuodamiesi aplinkoje.
Priešingai, frontaliniai sužalojimai dažnai pasireiškia impulsyvumu, prastu sprendimų priėmimu ar emocinio reguliavimo sutrikimais. Atsigavimo trajektorijos taip pat pastebimai skiriasi. Dėl užpakalinių traumų dažnai prireikia specialios regos reabilitacijos, o gydant priekines traumas daugiausia dėmesio skiriama elgesio valdymui ir vykdomųjų funkcijų mokymui.
Skiriasi ir diagnostikos metodas, kai vertinant užpakalinės dalies traumą daugiausia dėmesio skiriama plačiam regos ir suvokimo testavimui.
Diagnostiniai testai, kuriais nustatomas pakaušio srities pažeidimas
Egzistuoja keletas specializuotų diagnostinių testų pakaušio srities smegenų pažeidimams nustatyti . Magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimai leidžia gauti išsamius smegenų struktūros vaizdus, atskleidžiančius pakaušio sumušimus, kraujosruvas ar edemą.
Regos lauko tyrimais įvertinami periferinio regėjimo sutrikimai, būdingi pakaušio pažeidimams. Regos sukeltais potencialais (VEP) matuojami elektriniai atsakai į regos dirgiklius, nustatant regos apdorojimo takų sutrikimus.
Funkcinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas gali nustatyti sutrikimus regos apdorojimo tinkluose, kai pacientas atlieka tam tikras užduotis. Atliekant neuropsichologinį vertinimą įvertinamos aukštesnės regos funkcijos, įskaitant objektų atpažinimą ir vizualinį-erdvinį apdorojimą.
Ankstyva diagnozė, nustatyta atlikus šiuos testus, leidžia laiku įsikišti ir apriboti nuolatinius regos sutrikimus.
Užpakalinės smegenų dalies apsauga: Prevencija ir saugos priemonės
Užpakalinei smegenų sričiai, ypač pakaušio skilčiai, reikia specialių apsaugos priemonių, kad būtų išvengta trauminių sužalojimų ir vėlesnių regos sutrikimų.
Tinkamai pritaisytų šalmų dėvėjimas užsiimant rizikinga veikla, pavyzdžiui, važinėjant dviračiu, riedlente ir užsiimant kontaktinėmis sporto šakomis, gerokai sumažina pakaušio pažeidimo riziką. Transporto priemonių galvos atramos turėtų būti sureguliuotos tinkamame aukštyje, kad per susidūrimus būtų išvengta galvos sumušimo traumų.
Senjorams kritimo prevencijos strategijos,įskaitant pavojaus užkliūti pašalinimą, griebtuvų įrengimą ir neslidžios avalynės naudojimą, yra esminės apsaugos priemonės.
Profesijose, kuriose reikia galvą atlošti atgal, reikėtų taikyti ergonominius metodus ir reguliariai keisti padėtį. Sportininkams turėtų būti atliekami baziniai kognityviniai testai, kad būtų lengviau atlikti tikslų įvertinimą po traumos, jei ji įvyktų.
