Daugelyje tyrimų prastas pusiausvyros gebėjimas siejamas su padidėjusia mirtingumo rizika. Britų sporto medicinos žurnale „British Journal of Sports Medicine” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad asmenims, nesugebantiems 10 sekundžių išlaikyti pusiausvyros ant vienos kojos, rizika mirti per 7 metus buvo 84 % didesnė. Pusiausvyra yra neurologinis biomarkeris, atspindintis smegenų sveikatą ir nervų sistemos vientisumą. Paprasti kasdieniai pusiausvyros pratimai gali sumažinti mirtingumo riziką iki 23 %. Anksti nustačius pusiausvyros problemas, galima įsikišti anksčiau, nei išryškėja kiti fiziniai sutrikimai.
Ką mokslas atskleidė apie pusiausvyrą ir mirtingumo riziką
Trijuose novatoriškuose tyrimuose nustatytas aiškus ryšys tarp prastų pusiausvyros gebėjimų ir padidėjusios mirtingumo rizikos. Britų sporto medicinos žurnale „British Journal of Sports Medicine” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad asmenys, nesugebantys dešimt sekundžių išlaikyti pusiausvyros ant vienos kojos, 84 % dažniau miršta per septynerius metus.
JAMA atliktas tyrimas parodė, kad pusiausvyros išlaikymas stipriai prognozuoja ilgaamžiškumą, net ir kontroliuojant amžių ir esamus sveikatos sutrikimus. Kopenhagos miesto širdies tyrimas taip pat parodė, kad pusiausvyra pablogėja anksčiau už kitus fizinius sutrikimus.
Mokslininkai mano, kad pusiausvyra yra neurologinis biomarkeris, atspindintis bendrą smegenų sveikatą ir centrinės nervų sistemos vientisumą. Tai leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, siekiantiems nustatyti rizikos grupių asmenis prieš pasireiškiant kitiems simptomams, naudotis ankstyvojo įspėjimo sistema.
Kodėl su amžiumi blogėja pusiausvyra (ir kada reikėtų sunerimti)
Nors pusiausvyra yra galingas mirtingumo rizikos rodiklis, fiziologinių mechanizmų, lemiančių pusiausvyros pablogėjimą, supratimas suteikia vertingą aiškinimo kontekstą.
Pusiausvyra natūraliai blogėja su amžiumi, nes jutiminės sistemos– regėjimas, vestibiuliarinė funkcija ir propriocepcija – tampa mažiau veiksmingos. Raumenų masės sumažėjimas (sarkopenija) ir neurologiniai pokyčiai dar labiau mažina stabilumą.
Nerimą keliantys požymiai yra staigūs pusiausvyros pokyčiai, nesugebėjimas išsilaikyti ant vienos kojos penkias sekundes arba dažni kritimai. Būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei kartu pasireiškia galvos svaigimas, regėjimo pokyčiai ar tirpimas.
Reguliarus vertinimas nuo 50 metų amžiaus padeda atskirti normalų senėjimą nuo patologinio pablogėjimo, reikalaujančio intervencijos. Ankstyvas nustatymas leidžia taikyti tikslingą gydymą, kuris gali pailginti ir gyvenimo trukmę, ir sveikatą.
10 sekundžių pusiausvyros testas, kurį turėtumėte išbandyti šiandien
Virtuvinis laikmatis ir tvirta kėdė – tai viskas, ko reikia norint atlikti paprastą, bet daug ką atskleidžiantį 10 sekundžių pusiausvyros testą. Šiuo testu įvertinamas žmogaus gebėjimas stovėti ant vienos kojos bent 10 sekundžių, o tai susiję su ilgaamžiškumu ir bendra sveikata.
Kaip atlikti testą:
- Jei reikia, atsistokite šalia kėdės, kad ją palaikytumėte.
- Pakelkite vieną koją maždaug 7,5 cm nuo žemės
- Įjunkite laikmatį ir išlaikykite pusiausvyrą
- Venkite atsiremti į paviršius ar šokinėti
- Atkreipkite dėmesį į bet kokį svyravimą ar sunkumus
Tie, kurie negali išlaikyti pusiausvyros 10 sekundžių, turėtų apsvarstyti pusiausvyros lavinimo pratimus arba pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Kaip pusiausvyros treniruotės gali pailginti jūsų gyvenimą
Kaip balanso treniruotės gali pailginti jūsų gyvenimą
Pusiausvyros lavinimas yra viena iš labiausiai nepastebimų, tačiau galingų intervencinių priemonių, padedančių prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad reguliariai pusiausvyros pratimus atliek ančių asmenų mirtingumo rizika sumažėja iki 23 %, palyginti su tais, kurių pusiausvyra prasta.
Kasdien vos 10 minučių trunkantys pusiausvyros pratimai, įskaitant stovėjimą ant vienos kojos, vaikščiojimą nuo kulno iki kojos ar taiči, žymiai pagerina nervinius ryšius, kurie apsaugo nuo kritimų ir palaiko judrumą vyresniame amžiuje. Šie pratimai taip pat stiprina pagrindinę jėgą, kognityvines funkcijas ir erdvinį suvokimą.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja pradėti treniruoti pusiausvyrą bet kuriame amžiuje, nes laikui bėgant ši nauda kaupiasi ir sukuria atsparumą su amžiumi susijusiam silpnėjimui.
Daugiau nei pusiausvyra: Kiti ankstyvieji įspėjamieji ženklai, kuriuos reikia stebėti
Daugiau nei pusiausvyra: Kiti ankstyvieji įspėjamieji ženklai, kuriuos reikia stebėti
Kūnas signalizuoja ne tik apie pusiausvyros sutrikimus, bet ir apie blogėjančią savijautą. Sumažėjusi suėmimo jėga dažnai būna ankstesnė už judėjimo problemas, o nepaaiškinamas svorio kritimas gali rodyti pagrindines ligas. Kognityviniai pokyčiai, įskaitant atminties sutrikimus ir sumažėjusį duomenų apdorojimo greitį, gali būti neurologiniai įspėjamieji požymiai.
Miego sutrikimai ir lėtinis nuovargis gali rodyti širdies ir kraujagyslių sistemos arba medžiagų apykaitos pablogėjimą. Sumažėjęs jutimų aštrumas, ypač klausos ir regėjimo praradimas, susijęs su pagreitėjusiais senėjimo procesais. Dantų būklės pablogėjimas dažnai signalizuoja apie sisteminio uždegimo problemas.
Reguliarus šių rodiklių stebėjimas leidžia anksti įsikišti. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja šiuos pokyčius stebėti kartu su pusiausvyros vertinimu, kad būtų galima nuodugniai planuoti ilgaamžiškumą ir įgyvendinti prevencinę priežiūrą.
