Sulūžęs skėtis prie durų gulėjo jau kurį laiką — vis nekilo ranka išmesti. Spyruoklė perlūžusi. Viena virbo dalis atsikišusi. Bet audinys — sveikutėlis, net dar blizga. Ir kaip tik žiūrėdama į dulkėtą ventiliatorių spintos viršuje, sugalvojau, ką su tuo skėčiu padaryti.
— Tikrai iš skėčio? — suabejojo vyras. — Atrodo per sudėtinga.
Nė kiek. Visas darbas — nė ketvirčio valandos, o rezultatas apsaugo ventiliatorių nuo dulkių geriau nei bet kokia parduotuvinė uždangalė.
Ko prireiks
Prieš pradedant verta viską pasidėti po ranka: sulūžusį skėtį, ventiliatoriaus išorinę grotelių dalį, žymeklį, virvutę, didelį segtuką ir paprastas siuvimo priemones.
Skėtis turi būti lengvai išardomas, ventiliatoriaus dalis — tvirta, o siūlas ir virvutė — pakankamai stiprūs. Kai viskas paruošta, projektas iškart atrodo įveikiamas, o ne bauginantis.
Nuimkite audinį nuo rėmo
Pirmas žingsnis — atskirti audinį nuo metalinio rėmo. Skėtį prasklęsk tiek, kad matytųsi siūlai ar raišteliai, laikantys audinį prie virbų. Juos atsargiai perkirpk po vieną, kad audinys atsilaisvintų neplyšdamas.
Jei reikia, atsuk centrinį tvirtinimą — likusios dalys atsipalaiduos pačios. Metalinį rėmą atidėk į šalį, jo daugiau nebereikės. Liks tik tvarkingas, tvirtas audinio gabalas.
Iškirpkite ir apsiūkite gaubtą
Audinį ištiesk ant stalo. Uždėk ant jo ventiliatoriaus groteles kaip šabloną, apibrėžk žymekliu ir palik apie 10 cm atsargos aplink kraštą — jos prireiks užlenkimui.
Apskritimą iškirpk lygiai. Tada kraštą užlenk į vidų taip, kad susidarytų siauras kanalėlis, ir apsiūk aplinkui, palikdama mažą angą virvutei įverti. Būtent tas apsiuvimas ir suteikia gaubtui tvarkingą, kone pirktinį vaizdą.
— O laikysis? — nepatikliai paklausė vyras, kai siuvau.
— Palauk, pamatysi, — atsakiau.
Užmaukite ant ventiliatoriaus
Baigtą gaubtą užmauk ant išorinių grotelių, kad audinys tolygiai priglustų aplinkui. Pro paliktą kanalėlį įvertą virvutę patrauk — kraštas susitrauks ir gaubtas priglus tvirtai.
Užrišk paprastą mazgą, o virvutės galą prispausk segtuku, kad nesivyniotų. Viskas — ventiliatorius apsaugotas, o senas skėtis gavo antrą gyvenimą.
Po kelių dienų pas mus užsukusi draugė iškart pastebėjo.
— Kur pirkai tokį gaubtą? Ieškau tokio ventiliatoriui.
— Niekur nepirkau. Iš seno skėčio.
— Rimtai? Išmokyk.
Išmokiau per penkias minutes. O sulūžęs skėtis, kuris jau keliavo į šiukšlyną, dabar ramiai saugo ventiliatorių nuo dulkių — ir primena, kad kartais naujam daiktui reikia ne pirkinio, o vienos geros minties.
