Internete nuolat atsiranda naujų dietų, žadančių stebuklus per rekordiškai trumpą laiką. Dauguma jų greitai nugrimzta į užmarštį, tačiau viena mitybos programa išlieka populiari jau dešimtmečius ir vis dar traukia tūkstančius norinčių greitai numesti svorio.
Ši dieta trunka vos 13 dienų, tačiau jos šalininkai tvirtina, kad per tą laiką galima atsikratyti net iki 10 kilogramų. Skamba neįtikėtinai? Galbūt. Tačiau griežtas meniu ir aiškios taisyklės patraukia tuos, kurie nori matyti rezultatus čia ir dabar – prieš atostogas, vestuves ar kitą svarbų įvykį.
Prieš mesdamiesi į šią mitybos programą, verta suprasti, kaip ji veikia, kokių rezultatų realiai tikėtis ir – svarbiausia – kokias rizikas ji kelia.
Kas yra ši populiari dieta
Kalbama apie Danų dietą, dar vadinamą Kopenhagos dieta. Jos pavadinimas siejamas su Skandinavija, nors tikslios kilmės niekas nežino. Dieta atsirado dar praėjusio amžiaus pabaigoje ir iki šiol turi gausų gerbėjų būrį visame pasaulyje.
Pagrindinis principas paprastas: per 13 dienų laikomasi itin griežto, mažai kalorijų turinčio meniu, kuriame dominuoja liesūs baltymai, o angliavandenių kiekis sumažintas iki minimumo. Teoriškai toks režimas verčia organizmą deginti sukauptus riebalus.
Praktiškai svorio kritimas vyksta dėl kelių priežasčių: stipraus kalorijų deficito, vandens netekimo ir sumažėjusio maisto kiekio žarnyne. Dalis prarastų kilogramų neišvengiamai grįžta, kai grįžtama prie įprasto maitinimosi.
Kaip atrodo dienos meniu
Danų dietos meniu yra griežtai apibrėžtas ir neleidžia jokių improvizacijų.
Pusryčiai paprastai susideda iš juodos kavos arba arbatos, kartais su vienu cukraus kubeliu. Kai kuriomis dienomis leidžiama suvalgyti gabalėlį skrudintos duonos arba tarkuotų morkų.
Pietūs pagrįsti virtais kiaušiniais, kumpiu, natūraliu jogurtu arba šviežiai spaustomis apelsinų sultimis. Porcijos nedidelės, o pasirinkimas ribotas.
Vakarienė – svarbiausias dienos valgis. Leidžiama suvalgyti 200–300 gramų liesos mėsos arba žuvies su salotomis. Riebalų kiekis minimalus.
Tokia mitybos programa sukuria didelį energijos deficitą – per dieną suvartojama maždaug 600–800 kalorijų, kai normalus suaugusiojo poreikis siekia 1800–2500 kalorijų.
Ko tikėtis: rezultatai ir realybė
Dietos šalininkai skelbia, kad per 13 dienų galima numesti 7–10 kilogramų. Moksliniai duomenys rodo, kad toks skaičius įmanomas, tačiau būtina suprasti, iš ko jis susideda.
Didžioji dalis prarandamo svorio – tai vanduo, kurį organizmas netenka dėl sumažėjusio angliavandenių kiekio ir natrio. Tikrasis riebalų netekimas per dvi savaites fiziškai negali siekti 10 kilogramų – tam reikėtų sudeginti apie 77 000 kalorijų virš suvartojamų.
Realus riebalų netekimas per 13 dienų gali siekti 2–4 kilogramus, jei dieta laikoma griežtai. Likusi dalis – vanduo ir sumažėjusi maisto masė žarnyne.
Svarbu ir tai, kad didelė dalis prarastų kilogramų grįžta per kelias savaites po dietos pabaigos, jei nesiimama tolesnių priemonių.
Šalutinis poveikis ir perspėjamieji ženklai
Tokia griežta dieta nėra be pasekmių. Dėl mažo kalorijų kiekio ir riboto maistinių medžiagų spektro galimi įvairūs nepageidaujami simptomai.
Dažniausi skundai: nuovargis, galvos svaigimas, irzlumas, sunkumai susikaupti ir silpnumas. Tai natūrali organizmo reakcija į energijos trūkumą.
Rimtesni perspėjamieji ženklai, kuriems pasireiškus dietą reikėtų nedelsiant nutraukti:
- Stiprus galvos svaigimas ar alpimas
- Širdies plakimas ar nereguliarus pulsas
- Stiprus galvos skausmas
- Nuolatiniai virškinimo sutrikimai
- Ryškūs nuotaikos pokyčiai
Elektrolitų disbalansas – viena rimčiausių grėsmių. Dėl mažo maisto kiekio organizmas gali netekti kalio, natrio ir magnio, o tai turi tiesioginę įtaką širdies veiklai.
Kam ši dieta netinka
Danų dieta griežtai netinka:
- Nėščioms ir maitinančioms moterims
- Žmonėms, sergantiems diabetu
- Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų
- Asmenims su valgymo sutrikimų istorija
- Vartojantiems vaistus, kurių veikimą gali paveikti drastiški mitybos pokyčiai
Net sveikiems suaugusiems prieš pradedant tokią dietą rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Kaip pasiruošti ir išvengti atšokimo
Jei vis dėlto nusprendėte išbandyti šią dietą, kelios taisyklės padės sumažinti riziką ir išsaugoti rezultatus.
Prieš dietą per 2–3 savaites palaipsniui mažinkite kalorijų kiekį, venkite staigaus šoko organizmui. Pasitikrinkite bendrą sveikatos būklę.
Dietos metu gerkite pakankamai vandens, stebėkite savo savijautą ir neignoruokite perspėjamųjų ženklų.
Po dietos – čia slypi didžiausia klaida. Daugelis iškart grįžta prie įprasto maitinimosi ir per kelias savaites atgauna visus prarastus kilogramus, o kartais ir daugiau.
Rekomenduojama per 2–3 savaites palaipsniui didinti kalorijų kiekį, pirmenybę teikiant baltymams ir skaiduloms. Angliavandenius grąžinkite pamažu, rinkdamiesi pilno grūdo produktus, vaisius ir daržoves.
Ar verta rizikuoti?
Danų dieta gali duoti greitų rezultatų svarstyklėse, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad griežtos trumpalaikės dietos retai padeda išlaikyti svorį ilgainiui, o kartais netgi sukelia priešingą efektą – medžiagų apykaita sulėtėja, ir po dietos svoris auga dar greičiau.
Jei tikslas – ne tik pamatyti mažesnį skaičių ant svarstyklių prieš svarbų įvykį, bet ir ilgam pakeisti savo kūno sudėtį, efektyvesnis kelias yra nuosaikus kalorijų mažinimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.
Tačiau sprendimas visada lieka jūsų. Svarbiausia – priimti jį informuotai, žinant tiek galimą naudą, tiek rizikas.
