Kai senoliai sako: „Duok žemei, ką iš jos paėmei“, retas susimąsto, jog tai – ne poetiška metafora, o labai praktiškas patarimas. Vienas iš tokių „atgal į žemę“ metodų – medžio pelenai. Atrodo, kas čia tokio – sudeginai šaką, pabarstei darže, o rezultatai… Kai kam – įspūdingi. Bet ar tai tikrai toks nekaltas būdas papildyti dirvožemį? Ar galime aklai pasitikėti tuo, ką darė mūsų seneliai?
Pateiktoje nuotraukoje – klasikinė scena iš ūkininko kiemo: kibiras pelenų, tvarkingai įrikiuoti salotų daigai, moteriška ranka su kastuvėliu barsto baltą dulkę tarp lysvių. Tai šimtmečius skaičiuojanti tradicija, atgimstanti permakultūros, ekologinio ūkininkavimo ir sodybinių daržų bangos fone. Bet ši senoji išmintis gali turėti ir šešėlinę pusę.
Ką iš tiesų reiškia „pabarstyti pelenų“?
Medžio pelenai – tai degimo produktas, kai organinė medžiaga (dažniausiai kietas kuras – malkos) suardoma aukštoje temperatūroje. Tai, kas lieka, nėra tik dulkės. Pelenai – tai koncentruotas mineralų kokteilis: kalis, kalcis, magnis, fosforas… Visa tai, kas reikalinga augalams augti.
Būtent todėl jie dažnai vadinami „natūralia trąša“. Ir tai nėra netiesa. Bet, kaip ir su viskuo – dozė lemia, ar tai vaistas, ar nuodas.
Pelenų privalumai: kuo jie iš tiesų naudingi?
Kalis – augimo variklis: Vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gausiai rasime pelenų sudėtyje. Jis stiprina augalo šaknis, padeda išlaikyti drėgmės balansą ir stiprina atsparumą ligoms.
ReklamaDirvožemio pH korekcija: Pelenai yra šarminiai – jie gali sumažinti dirvožemio rūgštingumą. Tai ypač svarbu rūgščiuose Lietuvos dirvožemiuose.
Kenkėjų atbaidymas: Pelenai gali veikti kaip natūralus repelentas – barstomi aplink augalus, atbaido šliužus, sraiges ir kai kuriuos vabzdžius.
Kalkinimo efektas: Kaip alternatyva kalkėms – ypač mažesniuose ūkiuose ar daržuose, kur norisi išvengti cheminių medžiagų.
Reklama
Tačiau… ne viskas auksas, kas pelenai
Pelenai gali užmušti mikroorganizmus. Tai nėra mitas. Dėl didelio šarmingumo (pH gali siekti net 11!) per didelis pelenų kiekis gali suardyti dirvožemio mikrobiologinę pusiausvyrą. O tai – katastrofa ekosistemai.
Pelenai + vanduo = kaustinis šarmas. Jei pelenai paliekami šlapioje vietoje ar sumaišomi su lietumi – susidaro kalcio hidroksidas, kitaip vadinamas gesintomis kalkėmis. Tai gali nudeginti augalų šaknis, ypač jaunas ir jautrias daržoves, tokias kaip salotos, agurkai, morkos.
Elementų disbalansas. Pelenai – be azoto. Tad, jei naudojami vieni, jie skatina intensyvų augimą, bet nesuteikia žaliosios masės „kuro“. Jei tręšiate vien pelenais – augalai gali likti „liesi“.
Sunkieji metalai. Jei deginote ne tik natūralias medienos šakas, bet ir dažytą ar impregnuotą medieną – rizikuojate į dirvą įnešti švino, arseno ar kadmio. Tokių pelenų barstymas – tai ne tręšimas, o dirvos tarša.
Taisyklės, kurios išgelbės jūsų daržą
Barstykite saikingai – ne daugiau kaip 100–150 gramų pelenų į 1 kvadratinį metrą.
Nenaudokite kartu su rūgštį mėgstančiais augalais – braškėmis, mėlynėmis, rododendrais. Šiems augalams pH pokytis gali būti pražūtingas.
ReklamaMaišykite su kompostu – tai padeda „sušvelninti“ poveikį ir išvengti šaknų nudeginimo.
Netręškite šlapios žemės – kitaip susidarys „šarmas“ ir gali prasidėti augalų šaknų nudegimai.
Patikrinkite šaltinį – naudokite tik grynų, nedažytų medžių pelenus. Jokios spintos, baldų ar senų palangių!
Reklama
Nuotrauka, kuri kelia ir džiaugsmą, ir klausimų
Pateikta nuotrauka rodo kruopščiai prižiūrimą daržą – salotos tvarkingai susodintos, tarp jų pabarstyti pelenai. Vizualiai – tobula daržo estetika. Tačiau žvilgsnis patyrusio agronomo čia iškart fiksuotų keletą pavojų:
Ar pelenai paskleisti tiesiog ant dirvos paviršiaus? Jei taip – stipresnis lietus gali juos išplauti.
Ar pabarstyta arti stiebo? Tai – nudegimų rizika.
ReklamaAr tai vienintelė trąša? Tada augalai gali „numirti iš bado“, nes negaus azoto.
Pelenų efektas ilgalaikėje perspektyvoje
Daugelis smulkių daržininkų pelenus naudoja kasmet – ir tai daro dešimtmečius. Bet čia slypi pavojus – dirvožemis lėtai, bet užtikrintai gali tapti per šarminis. Tai slopina maisto medžiagų įsisavinimą, skatina geležies trūkumą, gali pakeisti dirvožemio mikroflorą.
Vienas svarbus rodiklis – pH testas. Jei dirvožemio pH siekia 7,5–8 ir toliau barstysite pelenus – stabdote augalų gebėjimą įsisavinti fosforą, borą, manganą. Ilgainiui augalai gali atrodyti „pavargę“, nors trąšų – per akis.
Išvada: pelenai – tai galia. Bet su ja reikia atsargiai
Medžio pelenai nėra blogis. Tai – įrankis. Bet kaip ir bet kuris galingas įrankis, jie turi būti naudojami išmintingai. Senelių metodai kartais būna per geri, kad būtų tiesa – bet tik tada, jei nežinome visų detalių.
Tad jei ketinate grįžti prie „natūralumo“ ir „senovinių metodų“ – pirmiausia gilinkitės. Pelenai gali būti tikras daržo eliksyras. Tačiau perdozavus – tai tampa šakėmis į savo derliaus nugarą.
