Kovo–balandžio mėnesiais tas pats: visi kalba apie pavasarinį atgimimą, o aš vos tempu kojas. Energijos nėra, nuotaika žemiau nulio, norisi tik gulėti ir valgyti šokoladą. Galvojau – gal po žiemos išsekau, praeis savaime. Kol per profilaktinį patikrinimą gydytoja Jurgita paklausė, ką valgau įprastą dieną.
Išvardijau: kava ir sumuštinis su sūriu pusryčiams, pica arba kebabas pietums, vakarienė – kas likę šaldytuve.
Ji ilgai žiūrėjo į mane ir pasakė: „Ar žinai, kad tavo smegenys tiesiog neturi iš ko gaminti laimės hormonų?”
Kodėl pavasarį jaučiamės prasčiau nei žiemą
„Po žiemos tavo organizmas išsekęs – vitaminų atsargos išeikvota, judėjimo buvo mažai, saulės – dar mažiau,” – paaiškino gydytoja. „Dabar pavasarį kūnas bando atsistatyti, bet jam trūksta statybinių medžiagų.”
„Bet kodėl tada norisi šokolado ir bulvyčių, o ne salotų?” – paklausiau.
„Nes tavo smegenys bando greitai gauti energijos. Cukrus ir riebalai duoda momentinį pasitenkinimą. Bet po valandos – dar blogesnis nuosmukis. Ir vėl norisi šlamšto. Užburtas ratas, kuris pavasarį dar stipresnis nei įprastai.”
Ji paaiškino, kad dopaminas ir serotoninas – laimės ir energijos hormonai – gaminami iš aminorūgščių: tirozino ir triptofano. Jos ateina iš maisto. Jei valgai tik greitą maistą – organizmas tiesiog neturi statybinės medžiagos hormonams gaminti.
Produktai, kurie tikrai kelia nuotaiką
Gydytoja Jurgita išvardino, ką turėčiau valgyti, jei noriu jaustis geriau ne po penkių minučių, o visą dieną.
Baltymai – kiaušiniai, žuvis, vištiena, ankštiniai augalai. Juose tirozinas ir triptofanas, iš kurių gaminami dopaminas ir serotoninas.
Kompleksiniai angliavandeniai – avižos, rudi ryžiai, pilno grūdo duona. Jie padeda triptofanui patekti į smegenis.
B grupės vitaminai – lapinės daržovės, riešutai, sėklos. Be jų neurotransmiterių sintezė neįvyksta.
Omega-3 riebalų rūgštys – riebi žuvis kaip lašiša ar skumbrė. Gerina nervų sistemos funkciją.
„Tai ne mityba liekniems,” – pabrėžė ji. „Tai mityba SMEGENIMS. Visiškai kita logika.”
Viena savaitė, kuri pakeitė viską
Grįžau namo ir pakeičiau tik pusryčius. Vietoj kavos ir sumuštinio – kiaušiniai su avokadu ir pilno grūdo duona. Pietums pradėjau imti maistą iš namų – ryžiai su vištiena ir daržovėmis. Vakarienei – žuvis bent du kartus per savaitę.
Po savaitės pastebėjau skirtumą. Ne dramatišką – bet aiškų. Mažiau norėjosi saldumynų. Mažiau „kritimų” energijoje popiet. Lengviau keltis rytais.
Po mėnesio draugės pradėjo klausinėti, ar pradėjau vartoti vitaminus ar ką nors. „Ne,” – atsakiau. „Tiesiog pradėjau maitinti savo smegenis, ne tik skrandį.”
Kodėl 20 minučių pasivaikščiojimo padvigubina rezultatą
Gydytoja pridėjo dar vieną patarimą: bent dvidešimt minučių pasivaikščiojimo kasdien. Dabar pavasarį – pats laikas, nes pagaliau galima išeiti be penkių sluoksnių drabužių.
„Fizinis aktyvumas skatina dopamino ir serotonino išsiskyrimą,” – paaiškino ji. „Mityba duoda statybines medžiagas. Judėjimas – paleidžia gamybą. O pavasario saulė – dar labiau sustiprina efektą.”
Pradėjau vaikščioti per pietų pertrauką. Dvidešimt minučių aplink kvartalą. Nieko sudėtingo, nieko herojiško. Bet poveikis – juntamas jau po kelių dienų.
Šį pavasarį pirmas kartas per daugelį metų, kai nejaučiu to paralyžiuojančio nuovargio. Gydytoja buvo teisi – tai ne charakteris ir ne likimas. Tai biochemija, kurią galima pakeisti.
