Kiekvieną pavasarį ta pati scena: einu į vaistinę, perku vitaminų kompleksą, geriu mėnesį. Ir vis tiek jaučiuosi pavargusi, be energijos.
Kol vieną pavasarį aplankiau močiutę kaime. Ji atrodė žvalesnė už mane – aštuoniasdešimtmetė.
„Ką tu geri nuo pavasario nuovargio?” – paklausiau.
Ji nusišypsojo ir parodė į sodą: „Štai mano vaistinė.”
Trys krūmai. Trys arbatos. Visas pavasaris.
Juodieji serbentai: vitamino C bomba
„Lapuose vitamino C daugiau nei uogose„, – pasakė močiutė.
Tai tiesa. Juodųjų serbentų lapuose vitamino C koncentracija kelis kartus didesnė nei pačiose uogose. Ir pavasarį, kai jauni lapai ką tik išsiskleidžia – koncentracija didžiausia.
Kaip ruošti:
Saują šviežių lapų (arba šaukštą džiovintų) užpilti karštu, bet neverdančiu vandeniu. Laukti 10-15 minučių po dangteliu. Galima saldinti medumi.
Kodėl ne verdančiu? Per karštas vanduo sunaikina dalį vitamino C. 80-90°C – optimalu.
Močiutė gerdavo puodelį kasdien visą balandį ir gegužę. „Imunitetui”, – sakydavo.
Avietės: ne tik uogos
„Aviečių stiebus išmeti?” – paklausė močiutė. „Kvaila.”
Pasirodo, aviečių stiebuose – stiprių priešuždegiminių junginių. Jie padeda nuo sezoninių peršalimų, stiprina organizmą.
Kaip ruošti:
Stiebus supjaustyti į 2-3 cm gabaliukus. Pavirti 5 minutes ant mažos ugnies (ne užpilti – virti). Nukošti.
Kodėl virti? Stiebuose medžiagos giliau, karštas vanduo nepakanka jų išgauti. Reikia virimo.
Skonis – švelnus, medinis. Galima derinti su medum ar cinamonu.
Dilgėlės: geležis be tablečių
„Pavasarį visi bėga pirkti geležies tablečių”, – juokėsi močiutė. „O dilgėlės auga po nosimi.”
Jauni dilgėlių lapai – vienas geriausių natūralių geležies šaltinių. Ir geležis iš augalų įsisavina geriau nei iš daugelio tablečių.
Kaip ruošti:
Rinkti jaunus lapus (balandį-gegužę). Užpilti karštu vandeniu (ne verdančiu). Laukti 5-7 minutes.
Svarbu: rinkti su pirštinėmis, kol švieži. Užpylus karštu vandeniu dilgėlės „nustoja gelti” – galima gerti ramiai.
Ir saiko: vienas puodelis per dieną. Dilgėlės – stiprios, per daug nereikia.
Rotacijos sistema
Močiutė negerdavo tos pačios arbatos kasdien.
„Pirmadienis – serbentai. Antradienis – avietės. Trečiadienis – dilgėlės. Ir vėl iš naujo.”
Kodėl? Kiekviena arbata – skirtingas maistinių medžiagų spektras. Rotuojant organizmas gauna įvairovę. Ir neatsiranda „prisotinimo” – kai kūnas nustoja reaguoti į tą pačią medžiagą.
Trijų dienų ciklas – paprasta ir efektyvu.
Kada ir kiek gerti
Laikas: tarp valgymų – vidurdienį arba popiet. Ne vakare – tonizuojančios arbatos gali trukdyti miegui.
Kiekis: vienas puodelis per dieną. Dilgėlių – tikrai ne daugiau.
Sezonas: balandis-gegužė, kai lapai jauni ir pilni maistinių medžiagų.
Mano rezultatas
Tą pavasarį atsisakiau vitaminų tablečių. Vietoje to – močiutės sistema.
Po mėnesio jaučiau skirtumą. Daugiau energijos, mažiau to „pavasarinio nuovargio”, geresnė nuotaika.
Ir sutaupiau. Trys krūmai sode – nemokamai. Vitaminų kompleksas vaistinėje – 15-20 eurų.
Močiutė žinojo. Kartais geriausia vaistinė – tavo paties sodas.
Papildomi patarimai iš močiutės
Erškėčiai. Jei turi erškėčių krūmą – uogos ir lapai puikiai dera su juodaisiais serbentais. Prideda vitamino C ir suteikia rūgštesnį skonį.
Džiovinimas. Jei negali gerti šviežių visą pavasarį – džiovink. Lapus išskleisk ant popieriaus šešėlyje, leisk išdžiūti. Laikyk sandariai. Žiemą turėsi savo arbatą.
Šaldymas. Kitas variantas – šviežius lapus sušaldyti. Įdėk į maišelį ir į šaldiklį. Užplikymui tinka puikiai.
Derinimas. Galima maišyti visas tris arbatas į vieną – bus „pavasario mišinys”. Bet tada kiekvienos imk po trečdalį įprastos porcijos.
Kam netinka
Nėščioms. Dilgėlės gali sukelti gimdos kontrakcijas. Geriau vengti.
Vartojantiems kraujo skiediklius. Dilgėlės turi vitamino K, kuris gali paveikti vaistų efektyvumą.
Inkstų ligomis sergantiems. Dilgėlės turi diuretinį poveikį – gali apkrauti inkstus.
Jei abejoji – pasitark su gydytoju. Bet daugumam žmonių šios arbatos – visiškai saugios ir labai naudingos.
Kodėl verta išbandyti
Trys krūmai sode – investicija, kuri atsiperka kasmet. Nereikia pirkti vitaminų, nereikia klausyti reklamos.
Tiesiog eini į sodą, nusiskini lapų, užpili vandeniu. Ir gauni tai, ko negali duoti jokia tabletė – šviežią, gyvą, tikrą.
Močiutė gyveno iki 92 metų. Gal ne tik dėl arbatų. Bet tikrai ne nepaisant jų.
