Rūkymas – asmeninis pasirinkimas. Tačiau cigaretės dūmai kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir visiems aplinkiniams. Pasyvus rūkymas, kai žmogus nevalingai įkvepia tabako dūmų, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ypač pažeidžiami vaikai, nėščiosios ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Kas yra pasyvus rūkymas
Pasyvus rūkymas – tai tabako dūmų įkvėpimas, kai šalia rūko kitas žmogus. Pavojingiausia medžiaga, išsiskirianti cigaretei rusenant, yra anglies monoksidas. Kartu su nikotinu ir daugybe kitų kancerogenų jis plinta ore ir patenka į aplinkinių plaučius.
Net rūkant prie atviro lango ar balkone, dūmų koncentracija patalpose išlieka pakankamai didelė, kad pakenktų sveikatai. Būtent todėl daugelyje šalių įsigaliojo rūkymo draudimai viešose vietose, darbo aplinkoje, restoranuose ir pramogų įstaigose.
Kaip pasyvus rūkymas veikia suaugusiuosius
Reguliarus tabako dūmų įkvėpimas pažeidžia beveik visų organų darbą. Kai kuriais atvejais pasyvus rūkymas gali būti net pavojingesnis nei aktyvus, nes nerūkančiojo organizmas nėra „prisitaikęs” prie toksinių medžiagų.
Kvėpavimo sistema kenčia pirmiausia. Dūmai dirgina gleivinę ir gali sukelti gerklės skausmą, nosies sausumą, alergines reakcijas ir čiaudulį. Ilgainiui didėja lėtinio rinito ir astmos rizika.
Nervų sistema taip pat reaguoja į nuolatinį tabako dūmų poveikį. Žmogus tampa irzlesnis, skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, pykinimu ir apetito praradimu.
Širdis ir kraujagyslės patiria papildomą apkrovą. Pasyvus rūkymas didina aritmijos, tachikardijos ir išeminės širdies ligos riziką. Kraujagyslių sienelės tampa pažeidžiamesnės.
Regėjimo organai taip pat nukenčia – dūmai dirgina akis ir gali sukelti konjunktyvitą bei gleivinės džiūvimą.
Reprodukcinė sistema reaguoja į toksinių medžiagų poveikį. Moterims, gyvenančioms su rūkančiais partneriais, dažniau pasitaiko menstruacinio ciklo sutrikimų. Vyrams mažėja spermatozoidų judumas ir apvaisinimo gebėjimas.
Pasyvus rūkymas didina plaučių vėžio, krūties vėžio ir inkstų navikų riziką. Taip pat auga insulto ir vainikinių arterijų ligos tikimybė.
Ypatingas pavojus vaikams
Vaikai yra ypač jautrūs tabako dūmams. Jų organizmas dar besivystantis, todėl kenksmingos medžiagos daro neproporcingai didelę žalą.
Tabako dūmai prasiskverbia į kvėpavimo takus ir dirgina bronchus. Organizmas reaguoja padidinta gleivių gamyba, atsiranda kosulys, dažnėja kvėpavimo takų ligos. Vaikas, nuolat besiliečiantis su dūmais, dažniau serga rinitu, tonzilitu ir kitomis ausų, nosies, gerklės ligomis.
Tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas lėtina vaikų fizinį ir psichinį vystymąsi. Taip pat nustatytas ryšys tarp tėvų rūkymo ir staigios kūdikių mirties sindromo.
Grėsmė nėščiosioms
Nėščia moteris, įkvėpdama tabako dūmų, kenkia ne tik sau, bet ir būsimam vaikui. Pasyvus rūkymas nėštumo metu didina toksikozo riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir mažą kūdikio svorį.
Vaikai, kurie dar įsčiose patyrė tabako dūmų poveikį, dažniau turi centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jiems didesnė diabeto ir plaučių ligų rizika vėlesniame amžiuje.
Kodėl pasyvus rūkymas gali būti pavojingesnis už aktyvų
Moksliniai tyrimai patvirtina paradoksalų faktą: pasyvus rūkymas tam tikrais atvejais kenkia labiau nei aktyvus. Rūkantysis įkvepia apie 40 proc. cigaretės dūmų, o likusieji 60 proc. išsisklaido aplinkoje ir patenka į aplinkinių plaučius.
Be to, rūkančiojo organizmas laikui bėgant tam tikru mastu adaptuojasi prie kenksmingų medžiagų. Nerūkantys žmonės tokios adaptacijos neturi, todėl yra pažeidžiamesni.
Kaip apsisaugoti
Vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo – vengti patalpų ir vietų, kur rūkoma. Jei namuose gyvena rūkantis žmogus, svarbu susitarti dėl rūkymo tik lauke. Reguliarus patalpų vėdinimas sumažina dūmų koncentraciją, tačiau visiškai problemos neišsprendžia.
Ypač svarbu saugoti vaikus ir nėščiąsias nuo bet kokio kontakto su tabako dūmais.
