Pomidorai mano darže visada buvo raudoni arba geltoni. Klasikinės veislės, pažįstamas skonis, nuspėjamas rezultatas. Taip buvo daugelį metų, kol vieną pavasarį nusprendžiau išbandyti kažką neįprasto.
Draugė pasiūlė kelis daigus keistos išvaizdos pomidorų. Sakė, kad skonis visiškai kitoks nei įprastų. Pasodinau juos lysvės kampe, nesitikėdamas nieko ypatingo – tiesiog kaip smalsaus sodininko eksperimentą. Tačiau kai atėjo derliaus metas ir paragavau pirmąjį vaisių, supratau, kad grįžti prie senų veislių bus sunku.
Pirmasis kąsnis, kuris viską pakeitė
Niekada nebuvau manęs, kad pomidoras gali turėti tiek skonių sluoksnių. Pirmasis kąsnis atskleidė kažką visiškai netikėto – gilų, šiek tiek dūminį vaisiškumą, sušvelnintą ryškia rūgštimi ir beveik vynu primenančiu atspalviu, kuris ilgai išliko gomuryje.
Tekstūra taip pat stebino. Sultingumas, mažai sėklų, minkštimas pasiduodantis, bet solidus. Aromatai siūlė saulėtos, šilumos persmelktos natos ir lengvą žolinį atspalvį. Skonis vystėsi nuo akivaizdaus saldumo prie sūrumo gilumo, baigdamasis švaria, ilgai išliekančia gaida.
Po tokio paragavimo įprastos raudonos ir geltonos veislės atrodė tiesiog… blankios.
Kodėl šie pomidorai tokie ypatingi
Kalbama apie juoduosius pomidorus – veisles, kurių tamsi oda signalizuoja sudėtingą pigmentų ir cukrų sąveiką. Epidermyje koncentruoti antocianinai ir kiti polifenoliai sugeria šviesą kitaip nei įprastų raudonųjų veislių. Tuo tarpu minkštimo cukrų ir rūgštingumo santykis pakeičia suvokiamą skonį link saldumo ir gylio.
Pigmentų sluoksnis suteikia burgundiškas, rudas ar beveik juodas paviršiaus spalvas. Subalansuotas cukrų kaupimasis ir suvaldytas rūgštingumas duoda apvalesnį, sodresnį skonį – subtilius umami atspalvius, sustiprintą vaisiškumą ir ilgai išliekančią saldumą.
Veislės, kurias verta išbandyti
Kelios juodųjų pomidorų veislės išsiskiria labiausiai.
Sidra F1 – aukštaūgis, ankstyvas ir derlingas hibridas, tapęs vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje. Vaisiai šiek tiek pailgos, ovalios formos, 90–100 g svorio, pasižymintys įspūdinga raudonų ir tamsiai violetinių atspalvių odele. Ši veislė atspari pagrindinėms pomidorus kamuojančioms ligoms (V, F2, Tm, TSWV) ir puikiai mezga vaisius net per karščius. Kekės auga labai arti viena kitos, todėl derlius gausus ir kompaktiškas.
Sinya Hrona – kompaktiški, vyšnių tipo violetiniai iki mėlyni vaisiai, sveriantys 20–25 g. Jie auga kuokštais, turi ryškiai raudoną, sultingą minkštimą ir puikiai tinka šiltnamiui. Veislė pasižymi tankiu derlingumu ir tvirtais stiebais.
Black Heart of America – dideli, 300–750 g širdies formos rudi vaisiai su tamsiu, saldžiu minkštimu. Ši veislė turi ryškų saldumą, mažai sėklų ir yra atspari šalčiui, todėl tinka tiek šiltnamiui, tiek atviram gruntui.
Kaip užauginti juoduosius pomidorus
Auginimo procesas nesiskiria nuo įprastų pomidorų, tik reikia atkreipti dėmesį į keletą niuansų.
Daigus užauginkite po šiltomis lempomis, palaipsniui pratinkite prie lauko sąlygų ir pasodinkite į derlingą, gerai drenuojamą dirvą. Vieta turi būti saulėta – pilna saulė būtina intensyviai spalvai ir skoniui.
Sodinkite palikdami pakankamą tarpą, kad būtų geras oro cirkuliavimas. Vijoklines veisles rišti prie atramos ir retkarčiais genėkite, kad paskatintumėte kekių formavimąsi.
Reguliarus, subalansuotas tręšimas svarbus – azoto ir kalio santykis lemia vaisių spalvą ir saldumą. Laistykite ryte, vengdami streso dėl netolygaus drėkinimo.
Derliaus rinkite, kai žievelė patamsėja – tada vaisiai bus intensyviausio skonio.
Dažniausios problemos ir jų sprendimas
Kotelio galo puvinys – minkštos, įdubusios dėmės ant vaisiaus apačios. Priežastis – kalcio trūkumas. Sprendimas: nuoseklus laistymas, mulčiavimas ir foliarinis kalcio purškimas.
Įtrūkimai – radialiniai plyšiai bręstančiuose vaisiuose. Priežastis – netolygus drėkinimas. Sprendimas: tolygus laistymas ir ankstyvesnis skynimas.
Kenkėjų pažeidimai – sukramtyti lapai ir vaisiai rodo vikšrų, žiogelių ar paukščių veiklą. Sprendimas: rankinis rinkimas, uždengimas tinkleliu arba biologinės kontrolės priemonės.
Kaip valgyti, kad išryškėtų skonis
Juodieji pomidorai geriausiai atsiskleidžia paprastai paruošti. Riekelės, pabarstytos trupučiu druskos ir apšlakstytos gero alyvuogių aliejaus – tai viskas, ko reikia, kad pajustumėte aromatinį gylį.
Lengvas pakepinimas ant ugnies arba trumpas kepimas sutelkia cukrus ir pabrėžia dūminius tonus. Tačiau venkite ilgų troškinių – jie sušvelnina niuansus, dėl kurių šie pomidorai tokie ypatingi.
Salotos su didesniais gabalais išlaiko tekstūrą. Vyšniniai tipai puikiai tinka valgyti žali – tiesiog įmeskite į burną ir mėgaukitės sultimis bei odelės rūgštumu.
Švelnaus sūrio, skrudintos duonos ar lašas brandinto balzamiko acto poravimas sustiprina vaisiškumą.
Kur įsigyti sėklų
Juodųjų pomidorų sėklų ieškokite specializuotuose paveldimų veislių kataloguose ir patikimose internetinėse parduotuvėse. Rinkitės tuos tiekėjus, kurie nurodo veislės pavadinimus, daigumo rodiklius ir auginimo sąlygas.
Sėją pradėkite šešias–aštuonias savaites prieš paskutinį šalnų laikotarpį. Vidutiniškai augančias (indeterminate) veisles geriausia auginti šiltnamyje, o atvirame grunte eksperimentuokite su šalčiui atsparesnėmis veislėmis.
Vienas eksperimentas gali visiškai pakeisti jūsų požiūrį į pomidorus. Bent jau man taip nutiko.
