Chaga grybas, istoriškai naudojamas Rytų Europos liaudies medicinoje, pasižymi nepaprasta anti-senėjimo ir kognityvine nauda. Daug antioksidantų turintis grybas kovoja su ląstelių oksidacija, lemiančia senėjimą ir kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Naujausi Karolinskos instituto tyrimai atskleidė, kad senjorams, vartojantiems vaistinius grybus, labai pagerėjo atmintis ir kognityvinės funkcijos. Didelė beta gliukanų, polifenolių ir betulino rūgšties koncentracija apsaugo telomerus ir suaktyvina ląstelių autofagiją. Kasdien vartojant arbatas, miltelius ar tinktūras galima maksimaliai sustiprinti šias senėjimą stabdančias savybes.
Senosios čagos ištakos Rytų Europos liaudies medicinoje
Nors daugelis vaistinių grybų pastaruoju metu išpopuliarėjo Vakarų sveikatingumo sluoksniuose, čaga (Inonotus obliquus) jau šimtmečius gerbiama visoje Rytų Europoje.
Sibiro ir Baltijos šalių liaudies gydytojai dar XII a. užfiksavo gydomąsias chagos savybes, daugiausia naudodami ją virškinimo ligoms ir imunitetui palaikyti. Rusų tradicinė medicina grybą įtraukė į įvairių susirgimų gydymo būdus, todėl kaimo bendruomenės jį pavadino „Dievo dovana”.
Valstiečiai chagą rinko iš beržų ir ruošė iš jos arbatą arba tinktūrą. Šie preparatai buvo ypač vertinami dėl jų gebėjimo išsaugoti stiprumą atšiauriomis žiemos sąlygomis.
Ląstelių oksidacijos ir senėjimo proceso supratimas
Rūdijantis metalas yra akivaizdi analogija tam, kas vyksta žmogaus ląstelėse vykstant oksidacijai. Šis natūralus procesas vyksta, kai laisvieji radikalai– nestabilios molekulės, neturinčios elektronų, – vagia elektronus iš ląstelių struktūrų ir laikui bėgant jas kenkia.
Šis ląstelių nykimas pasireiškia kaip senėjimas: raukšlėta oda, sumažėjęs energijos kiekis, kognityvinių funkcijų silpnėjimas ir padidėjęs pažeidžiamumas ligoms. Organizmas gamina antioksidantus šiems laisviesiems radikalams neutralizuoti, tačiau su amžiumi ši natūrali apsauga silpnėja.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, UV spinduliai, apdorotas maistas ir stresas, pagreitina oksidacinę žalą. Suprasdami šį mechanizmą, mokslininkai ėmėsi tyrinėti natūralius junginius, galinčius sulėtinti šį procesą, ypač tuos, kurie randami tam tikruose grybuose.
Chagos senėjimą stabdančių savybių mokslinis pagrindimas
Čagos grybuose (Inonotus obliquus) yra viena didžiausių gamtoje antioksidantų koncentracijų, todėl jie yra galingas ginklas prieš ląstelių senėjimą.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad įspūdinga Chaga grybo ORAC (deguonies radikalų absorbcijos gebos) vertė viršija mėlynių ir acai grybų vertę. Grybo beta gliukanai, polifenoliai ir melanino junginiai neutralizuoja laisvuosius radikalus prieš jiems pažeidžiant ląsteles.
Chagoje esanti betulino rūgštis, gaunama iš beržų, ant kurių ji auga, turi apsauginį poveikį telomerams– apsauginiams chromosomų dangteliams, kurie su amžiumi trumpėja. Tyrimai rodo, kad šie junginiai aktyvina ląstelių autofagiją – natūralų organizmo valymo mechanizmą, kuris pašalina pažeistus ląstelių komponentus.
Karolinskos instituto atlikti proveržio kognityvinių funkcijų tyrimai
Neseniai prestižiniame Švedijos Karolinskos institute atlikti novatoriški tyrimai atskleidė nepaprastą kognityvinę naudą, susijusią su vaistiniais grybais, į kurią anksčiau nekreipė dėmesio pagrindinis mokslas. Dvejus metus trukusiame tyrime dalyvavo 1 200 senjorų, kurie kasdien vartojo specializuotus grybų ekstraktus.
Tyrėjai užfiksavo, kad labai pagerėjo dalyvių atminties atgaminimas, duomenų apdorojimo greitis ir vykdomosios funkcijos. Ypač pastebėta, kad liūtų grybų ekstrakto vartojusių tiriamųjų kognityvinio vertinimo rezultatai pagerėjo 32 %, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Išvados rodo, kad šiuose grybuose yra unikalių junginių, kurie pereina kraujo-smegenų barjerą ir gali stimuliuoti nervų augimo faktoriaus gamybą, apsaugoti nervų takus nuo su amžiumi susijusios degeneracijos ir pagerinti bendrą smegenų funkciją.
Kaip įtraukti „Chaga” į kasdienę sveikatingumo rutiną
Remiantis vaistinių grybų neurologiniu poveikiu, Chaga yra ypač lengvai prieinama kasdieniam vartojimui. Šį adaptogeninį grybą galima įtraukti į kasdienę rutiną įvairiais būdais.
Tradiciškiausias būdas – iš Chaga gabalėlių išvirti arbatą ir palaikyti 15-20 minučių. Kad būtų patogiau, iš anksto sumaltų miltelių galima dėti į kokteilius, kavą ar avižinius dribsnius. Tinktūros suteikia koncentruotą naudą, užtenka vos kelių lašų po liežuviu.
Specialistai rekomenduoja pradėti nuo mažų dozių – maždaug 1-2 gramų per dieną – ir palaipsniui jas didinti. Nuoseklumas yra naudingesnis nei kiekis, o daugelis specialistų pataria, kad norint pasiekti idealių rezultatų, reikia penkias dienas vartoti ir dvi dienas nevartoti.
Ateities kryptys gydomųjų grybų tyrimams
Nors padaryta didelė pažanga pažįstant vaistinius grybus, vis dar lieka daug neištirtų teritorijų moksliniams tyrimams. Mokslininkai daugiausia dėmesio skiria konkrečių biologiškai aktyvių junginių, atsakingų už kognityvinių funkcijų gerinimą ir senėjimą stabdantį poveikį, išskyrimui.
Ateityje klinikiniais tyrimais siekiama nustatyti standartizuotas dozes ir nustatyti idealius ekstrakcijos metodus, kad būtų maksimaliai padidinta terapinė nauda. Kita perspektyvi kryptis – įvairių grybų rūšių ir įprastinių vaistų sinergetinio poveikio tyrimai.
Be to, mokslininkai tyrinėja genetinio modifikavimo metodus, kaip pagerinti grybų tikslinių junginių gamybą. Individualizuotos grybų terapijos, pagrįstos individualiais genetiniais profiliais, kūrimas gali iš esmės pakeisti neurodegeneracinių sutrikimų ir su amžiumi susijusio pažinimo funkcijų silpnėjimo gydymo metodus.
