Kiekvienas, kas dirba su senais įrankiais ar restauruoja techniką, žino tą beviltiškumo jausmą – veržlės ir varžtai tokie surūdiję, kad jokie įprasti metodai nepadeda. Šepečiai, švitriniai popieriai ir cheminiai purškalai iš parduotuvės dažnai tik nuskuta paviršių, bet tikrosios problemos neišsprendžia. O kai rūdys įsėdusios giliai, atrodo, kad belieka vienas kelias – išmesti ir pirkti naujus.
Tačiau yra vienas paprastas metodas, kurį naudoja tiek profesionalūs restauratoriai, tiek paprasti meistrai garažuose. Jis nereikalauja brangių priemonių, specialios įrangos ar pavojingų chemikalų. Viskas, ko reikia, greičiausiai jau yra jūsų virtuvėje arba kainuoja vos kelis eurus vaistinėje.
Kodėl įprasti metodai neveikia
Mechaninis rūdžių šalinimas – šlifavimas, šepetėliai, švitriniai popieriai – pašalina tik tai, ką galima pasiekti. Bet rūdys įsiskverbia į mažiausius plyšelius, sriegius ir nelygumus. Kad ir kaip stengtumeisi, visada lieka vietos, kurių nepasieksi.
Cheminiai purškalai iš prekybos centrų dažniausiai skirti lengvam paviršiniam nešvarumui. Jie gali padėti atpalaiduoti užstrigusį varžtą, bet giluminės korozijos nepašalins. Be to, daugelis jų kainuoja nemažai, o vieno buteliuko neužtenka didesniam darbui.
Profesionalai jau seniai žino, kad geriausias būdas pašalinti rūdis – leisti chemijai dirbti už jus. Ir tam nereikia pavojingų rūgščių ar sudėtingų procedūrų.
Tirpalas, kurį galite pasigaminti per minutę
Paslaptis slypi citrinos rūgštyje – natūralioje organinėje rūgštyje, kurią galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje ar maisto prekių parduotuvėje. Ji parduodama kaip balti milteliai, dažniausiai naudojami konservavimui ar kepimui. Kaina – vos keli eurai už pakuotę, kurios užteks daugeliui darbų.
Tirpalas ruošiamas paprastai: vienas valgomasis šaukštas citrinos rūgšties miltelių vienam litrui šilto vandens. Vanduo neturi virti – pakanka, kad būtų šiltas, maždaug 40–50 laipsnių. Gerai išmaišykite, kol milteliai visiškai ištirps.
Naudokite plastikinį arba stiklinį indą – metalinis gali reaguoti su rūgštimi. Indas turi būti pakankamai didelis, kad visos detalės būtų visiškai panardintos.
Kaip vyksta procesas
Surūdijusias veržles, varžtus ar kitas smulkias detales sudėkite į tirpalą vienu sluoksniu. Svarbu, kad jos nesigulėtų viena ant kitos – kiekviena turi būti apsemta iš visų pusių.
Lengvai surūdijusioms detalėms pakanka 1,5–2 valandų. Per tą laiką paviršinė rūdžių pluta suminkštėja ir pradeda skilti. Galite periodiškai patikrinti – jei švelniai paliesite šepetėliu, pamatysite, kaip oranžinės nuosėdos lengvai atsiskiria.
Stipriai koroduotoms detalėms reikia ilgiau – apie 4 valandas. Kartais verta retkarčiais švelniai pajudinti detales, kad šviežias tirpalas patektų į visus plyšelius ir sriegius.
Po numatyto laiko tirpalas taps drumstas, pieniškos spalvos – tai reiškia, kad rūdys ištirpo. Ištraukę detales pamatysite atvirą metalą su plonu pasyviu sluoksniu, kuris apsaugo nuo momentinio pakartotinio rūdijimo.
Ką daryti po mirkymo
Išėmus detales iš tirpalo, jas būtina kruopščiai nuplauti švariu vandeniu. Tai pašalins rūgšties likučius ir atsiskyrusias daleles.
Iškart po plovimo – džiovinimas. Tai kritinis etapas, nes drėgnas metalas pradės rūdyti vėl per kelias valandas. Naudokite švarų beplaukį skudurėlį arba, jei turite, suspaustą orą. Galima naudoti ir plaukų džiovintuvą žemoje temperatūroje.
Jei liko nedidelių nuosėdų, jas lengvai pašalinsite minkštu šepetėliu arba mikropluošto šluoste. Venkite plieno vilnos ar grubiųšepečių – jie gali subraižyti metalą.
Galiausiai – apsauga. Ant sriegių ir kontaktinių paviršių užtepkite ploną aliejaus ar tepalo sluoksnį. Tai užkirs kelią pakartotiniam rūdijimui ir palengvins detalių naudojimą ateityje.
Kai rūdys užsispyrusios
Kartais net po keturių valandų lieka gilesnių pažeidimų – duobučių ar įsisenėjusių dėmių. Tokiu atveju galite pakartoti procedūrą su šviežiu tirpalu arba pratęsti mirkymo laiką.
Lokaliam duobėtumui pašalinti tinka žalvarinis šepetys arba mažas rotacinis įrankis su minkštu antgaliu. Tik būkite atsargūs – per daug agresyvus valymas gali pašalinti ir sveiką metalą.
Jei korozija pažeidė detalės struktūrą – atsirado gilios duobės ar metalas tapo trapus – geriau tokią detalę pakeisti nauja. Jokia chemija neatkurs to, ko nebėra.
Saugos taisyklės
Nors citrinos rūgštis yra maistinė ir palyginti nepavojinga, dirbant su ja verta laikytis elementarių saugos taisyklių. Mūvėkite nitrilo pirštines – rūgštis gali dirginti odą, ypač jei turite įpjovimų ar žaizdelių. Akių apsauga taip pat nepakenks, ypač maišant tirpalą.
Dirbkite gerai vėdinamoje patalpoje. Po darbo kruopščiai nuplaukite rankas ir visus paviršius, kurie galėjo kontaktuoti su tirpalu.
Panaudotą tirpalą galima saugiai išpilti į kanalizaciją – citrinos rūgštis yra biologiškai skaidoma ir nepavojinga aplinkai.
Šis metodas tinka daugumai geležinių ir plieninių detalių. Tačiau venkite jį naudoti aliuminiui, cinko paviršiams ar detalėms su dekoratyviniu padengimu – rūgštis gali pažeisti šiuos metalus.
