Nusipirkau mineralinio vandens savo kambariniams augalams ir dabar nuolat juos juo laistau: ar tai gera idėja?

Kai kurie augalų mėgėjai tvirtina, kad mineralinis vanduo – tikras stebuklas jų žaliesiem augintiniams. Kiti perspėja apie paslėptus pavojus. Kas teisus? Tiesa, kaip dažnai būna, slypi per vidurį. Mineralinis vanduo gali ir padėti, ir pakenkti – viskas priklauso nuo jo sudėties ir naudojimo būdo.

Kaip mineralinis vanduo veikia dirvožemį ir augalus

Mineraliniame vandenyje yra ištirpusių druskų – kalcio, magnio, natrio ir kitų mineralų. Kai reguliariai laistote augalus tokiu vandeniu, šios medžiagos kaupiasi substrate.

Teigiamas poveikis: kalcis ir magnis – svarbios augalų maistinės medžiagos. Jei jų trūksta dirvožemyje, mineralinis vanduo gali padėti ištaisyti disbalansą, stabilizuoti pH ir sustiprinti augalą.

Neigiamas poveikis: nuolatinis naudojimas padidina dirvožemio druskingumą. Per didelė druskų koncentracija sumažina šaknų gebėjimą įsisavinti vandenį – paradoksalu, bet augalas gali „badauti” net reguliariai laistomas.

Pirmieji pavojaus ženklai – lapų kraštų rudėjimas, gelsvi lapai (chlorozė), sulėtėjęs augimas. Jei tai pastebėjote – laikas peržiūrėti laistymo įpročius.

Kada mineralinis vanduo gali padėti

Mineralinis vanduo nėra vienodas. Butelio etiketėje nurodytas mineralizacijos lygis (mg/L arba TDS) parodo, kiek ištirpusių medžiagų jame yra.

Mažai mineralizuotas vanduo (iki 200 mg/L) gali būti naudingas:

Kompensuoja kalcio ir magnio trūkumą.

Padeda išvengti žiedų puvimo (ypač pomidorams, paprikoms).

Stabilizuoja substrato pH.

Tinka daugumai kambarinių augalų kaip papildomas laistymo šaltinis.

Kada mineralinis vanduo kenkia

Stipriai mineralizuotas vanduo (virš 500 mg/L) arba vanduo su dideliu natrio kiekiu gali:

Sukelti druskos stresą – augalas nebegali normaliai įsisavinti vandens.

Pažeisti šaknis ir sumažinti augimo tempą.

Sukelti lapų kraštų nekrozę (rudėjimą) ir chlorozę (gelsvėjimą).

Pabloginti substrato struktūrą – formuojasi pluta, sumažėja pralaidumas.

Druskai jautrūs augalai – papartai, begonijos, azalijos, orchidėjos – ypač blogai toleruoja mineralizuotą vandenį. Jiems geriau naudoti minkštą arba distiliuotą vandenį.

Praktiniai patarimai

Jei vis tiek norite naudoti mineralinį vandenį, štai keletas taisyklių.

Patikrinkite etiketę. Rinkitės vandenį su mineralizacija iki 200 mg/L. Venkite vandens su dideliu natrio (Na) kiekiu.

Skieskite. Stipriau mineralizuotą vandenį maišykite su distiliuotu arba dechloruotu vandentiekio vandeniu santykiu 1:1 arba daugiau.

Stebėkite augalus. Kas savaitę patikrinkite lapų būklę – ar nėra rudų kraštų, geltonų dėmių, sulėtėjusio augimo.

Periodiškai praplaukite substratą. Kartą per mėnesį gausiai paliekite minkštu vandeniu, kad išplautumėte susikaupusias druskas.

Užtikrinkite gerą drenažą. Vanduo neturi kauptis vazone – tai pagreitina druskų koncentraciją.

Išvada: ar verta?

Mineralinis vanduo nėra nei stebuklas, nei nuodas. Mažai mineralizuotas vanduo retkarčiais gali būti naudingas priedas, ypač jei jūsų vandentiekio vanduo pernelyg minkštas.

Tačiau nuolat laistyti tik mineraliniu vandeniu – rizikinga strategija. Ilgainiui druskos kaupiasi, o augalai pradeda kentėti.

Geriausias pasirinkimas daugumai kambarinių augalų – paliktas pastovėti vandentiekio vanduo arba filtruotas vanduo. O mineralinį pasilikite sau – arba naudokite jį augalams tik retkarčiais ir saikingai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video