Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad nušalimą pajus iš karto – tarsi aštrus skausmas perspėtų apie pavojų. Deja, tikrovė kitokia. Šalčio sužalojimas dažnai prasideda tyliai, be jokių akivaizdžių signalų, o kai simptomai tampa ryškūs, audiniai jau būna pažeisti.
Kiekvieną žiemą į medikus kreipiasi žmonės, kurie net neįtarė, kad jų pirštai ar ausys šąla. Jie tiesiog užsibuvo lauke, o grįžę namo pastebėjo keistą odos spalvą ir nejautrumą. Problema ta, kad organizmas kartais „išjungia” skausmo signalus būtent tada, kai jų labiausiai reikia.
Specialistai pabrėžia: raktas į saugumą slypi ne reakcijoje į simptomus, o prevencijoje. Teisingas apsirengimas ir kelios paprastos taisyklės gali apsaugoti nuo rimtų pasekmių net stipriausio šalčio metu.
Trijų sluoksnių taisyklė
Efektyviausia apsaugos sistema remiasi trimis drabužių sluoksniais, kurių kiekvienas atlieka skirtingą funkciją.
Pirmasis sluoksnis – drėgmę atstumiantis apatinis drabužis. Geriausiai tinka polipropileno, vilnos ar šilko audiniai, kurie nuima prakaitą nuo odos ir neleidžia jam atvėsinti kūno.
Antrasis sluoksnis – izoliacinis. Vilna arba flisas sukuria oro pagalvėles, kurios sulaiko kūno šilumą.
Trečiasis sluoksnis – vėjo nepraleidžianti ir vandeniui atspari striukė. Ji apsaugo nuo išorinio šalčio ir neleidžia drėgmei prasiskverbti iki vidaus.
Svarbu vengti per daug aptemptų drabužių – jie riboja kraujotaką ir paradoksaliai didina nušalimo riziką.
Galūnės – silpniausia vieta
Pirštai, kojos, ausys ir nosis šąla greičiausiai. Organizmas, bandydamas išsaugoti gyvybiškai svarbių organų šilumą, sumažina kraujotaką į galūnes. Todėl joms reikia ypatingos apsaugos.
Rankoms rekomenduojamos kumštinės pirštinės su drėgmę atitraukiančiu vidiniu sluoksniu – jos geriau išlaiko šilumą nei pirštinės su atskirais pirštais. Kojoms – vilnonės kojinės su pado įdėklais ir vandeniui atsparūs, izoliuoti batai. Galvai – kepurė, dengianti ausis. Veidui – šalikas arba speciali veido kaukė.
Esant vėjo šalčiui žemesniam nei −26 °C, atvira oda gali nušalti per kelias minutes. Tokiomis sąlygomis būtina uždengti visas kūno vietas.
Pavojingas priešas – prakaitas
Daugelis nesusimąsto, kad prakaitas žiemą tampa pavojingu priešu. Drėgna medžiaga praranda izoliacines savybes ir ima sparčiai atvėsinti kūną.
Jei pajutote, kad sušilote ir prakaituojate, reikia nedelsiant sumažinti tempą arba atidaryti striukės ventiliacijos angas. Geriau šiek tiek sušalti nei permirkti vidinius sluoksnius.
Šlapius drabužius būtina persirengti kuo greičiau. Drėgna medžiaga užšąla ir pagreitina audinių atvėsimą – tai viena dažniausių nušalimo priežasčių tarp turistų ir lauko darbuotojų.
Prieš išeinant į šaltį svarbu gerti pakankamai vandens. Dehidratacija pablogina kraujotaką ir didina šalčio sužalojimo riziką. O alkoholio reikėtų vengti – jis sukelia apgaulingą šilumos pojūtį, bet iš tikrųjų padidina šilumos netekimą.
Įspėjamieji signalai
Pirmieji nušalimo požymiai – paraudimas, deginimo arba dilgčiojimo pojūtis. Tai signalas nedelsiant eiti į šiltą patalpą.
Jei oda tapo balta, pilkšvai gelsva arba dėmėta, jei pajutote nejautrumą ar vaškišką pojūtį – tai jau pažengęs sužalojimas. Tokiu atveju negalima vaikščioti su pažeistomis kojomis ir būtina kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos.
Kaip teisingai sušilti
Įtarus nušalimą, pirmiausia reikia nusimaukti šlapius drabužius ir papuošalus. Pažeistą vietą merkite į šiltą vandenį (37–39 °C) maždaug 15–30 minučių arba kol audinys suminkštės.
Niekada netrinkite nušalusios vietos – tai pažeidžia audinius. Nenaudokite tiesioginio karščio šaltinių – radiatoriaus, plaukų džiovintuvo ar karšto vandens. Jokiu būdu nedėkite sniego – tai mitas, kuris tik pablogina situaciją.
Atitirpimo metu galima tikėtis stipraus skausmo – tai normalus požymis, rodantis, kad kraujotaka atsistato. Galima vartoti nereceptinius nuskausminamuosius.
Kada būtina medikų pagalba
Skubios pagalbos reikia, jei nušalimą lydi hipotermijos požymiai: intensyvus drebėjimas, sumišimas, mieguistumas, neaiški kalba.
Kreipkitės į medikus, jei po atšildymo išlieka nejautrumas, atsiranda pūslės, oda tampa pilka, mėlyna ar juoda, arba prarandamas pažeistos vietos judrumas.
Esant giliam nušalimui, rekomenduojama apžiūra per 12–24 valandas – ankstyvos procedūros gali apriboti audinių netekimą ir išvengti rimtų komplikacijų.
