Lietuvos sodų pakraščiuose, patvoriuose ir apleistose vietose neretai galima aptikti vieną iš pavojingiausių augalų mūsų krašte – dėmėtąją maudą (Conium maculatum). Šis nekaltu atrodantis augalas yra vienas mirtingiausių Lietuvoje, o jo nuodai veikia taip greitai ir negailestingai, kad kai kuriais atvejais gali būti net pavojingesni už plačiai žinomą cianidą. Tad kodėl šis augalas toks pavojingas ir kaip jį atpažinti, kad galėtume apsaugoti save ir savo artimuosius?

Mirtina istorija

Dėmėtoji mauda turi kraupią reputaciją nuo seniausių laikų. Senovės Graikijoje ji buvo naudojama kaip oficiali mirties bausmės priemonė. Būtent šiuo augalu 399 metais prieš mūsų erą buvo nunuodytas vienas didžiausių filosofų – Sokratas. Maudos nuovirą jam teko išgerti savo mokinių akivaizdoje, vykdant Atėnų miesto teismo sprendimą. Filosofo mirtis, aprašyta Platono dialoge „Faidonas”, buvo lėta ir kankinanti – nuo kojų palaipsniui kylantis paralyžius, kol galiausiai pasiekė plaučius ir sustabdė kvėpavimą.

Vėlesniais amžiais mauda buvo naudojama įvairiuose žolininkų užpiluose ir kartais net bandyta naudoti medicinoje. Tačiau dėl itin stipraus toksiškumo šiuolaikinėje medicinoje ji praktiškai nenaudojama ir yra laikoma vienu pavojingiausių laukinių augalų.

Kaip atpažinti mirtį nešantį augalą?

Dėmėtoji mauda yra dvimetis arba vienmetis žolinis augalas, galintis užaugti net iki 2 metrų aukščio. Ji priklauso salierinių (Apiaceae) šeimai – tai ta pati šeima, kuriai priklauso morkos, petražolės ir krapai. Būtent dėl šio panašumo augalas yra ypač pavojingas – jį lengva supainioti su valgomais augalais.

Pagrindiniai požymiai, padedantys atpažinti dėmėtąją maudą:

1. Violetinės dėmės ant stiebo – tai ryškiausias požymis, dėl kurio augalas ir gavo savo pavadinimą. Žemiau vidurio stiebas yra išmargintas raudonomis ar violetinėmis dėmėmis.
2. Specifinis kvapas – augalas skleidžia nemalonų pelių ar kačių šlapimo kvapą, kuris neišnyksta net išdžiovinus augalą.
3. Lapai – tamsiai žali, plunksniškai suskaldyti 2-3 kartus, primenantys paprasto krapo ar petražolės lapus.
4. Žiedai – balti, maži, susitelkę į sudėtinius skėtinius žiedynus, panašiai kaip morkų žiedai. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio.
5. Stiebas – status, tuščiaviduris, šakotas, iki 2 m aukščio, melsvai žalios spalvos.
6. Augimo vieta – mėgsta augti patvoriuose, panamėse, sąvartynuose, pakelėse, krūmuotuose šlaituose, ypač tokiose vietose, kur dirvožemyje gausu azoto.

Kodėl mauda pavojingesnė už cianidą?

Dėmėtosios maudos nuodingumas slypi jos sudėtyje esančiuose alkaloduose, iš kurių pagrindinis yra koniinas. Šis junginys veikia panašiai kaip kurara – blokuoja nervų impulsų perdavimą į raumenis, sukeldamas paralyžių.

Nors cianidas yra greičiau veikiantis nuodas, dėmėtosios maudos nuodai pasižymi keliomis savybėmis, dėl kurių tam tikromis aplinkybėmis jie gali būti net pavojingesni:

1. Lengvai prieinami – kol cianidas yra griežtai kontroliuojama cheminė medžiaga, dėmėtoji mauda auga laisvai gamtoje.
2. Sunkiai atpažįstami – dėl panašumo į valgomas daržoves, žmonės gali netyčia surinkt maudą ir panaudoti maistui.
3. Nėra specifinio priešnuodžio – priešingai nei cianidui, maudos nuodams specifinio priešnuodžio nėra.
4. Išlieka ir džiovinant – nors džiovinant dalis nuodų išsiskaido, pavojingi alkaloidai išlieka.

Apsinuodijimo maudos nuodais simptomai prasideda per 15-60 minučių:

• Seilėtekis
• Prakaitavimas
• Pykinimas, vėmimas
• Pilvo skausmai
• Raumenų silpnumas
• Nuo galūnių kylantis paralyžius
• Išsiplėtę akių vyzdžiai
• Traukuliai
• Koma
• Kvėpavimo nepakankamumas, vedantis į mirtį

Paplitimas Lietuvoje ir pavojus soduose

Dėmėtoji mauda Lietuvoje nėra retas augalas. Ji auga visoje šalies teritorijoje, ypač mėgsta derlingą, azoto turtingą dirvožemį. Dažnai ją galima aptikti:

• Sodų pakraščiuose
• Šalia kompostų krūvų
• Patvoriuose
• Apleistose teritorijose
• Šiukšlynuose
• Drėgnose vietose pakrūmėse
• Paežerėse

Ypatingą pavojų kelia tai, kad daugelis žmonių, neturėdami pakankamų botanikos žinių, gali maudą supainioti su valgomosiomis daržovėmis ar prieskoniniais augalais:

• Petražolėmis
• Krapais
• Kalendromis
• Laukinėmis morkomis

Botanikė Živilė Lazdauskaitė, gamtos mokslų daktarė, perspėja: „Įsivaizduokite didelį krapą žydintį baltai. Jo stiebas yra violetinėmis dėmėmis išmargintas, dėl to ir vadinamas dėmėtuoju. Šitas augalas yra labai nuodingas”.

Kaip apsisaugoti?

Kad išvengtumėte pavojingo kontakto su dėmėtąja mauda, vadovaukitės šiomis rekomendacijomis:

1. Išmokite atpažinti – susipažinkite su pagrindiniais maudos požymiais ir išmokykite vaikus jos vengti.
2. Pašalinkite iš sodo – pastebėję šį augalą savo teritorijoje, būtinai jį išraukite (dėvėdami pirštines!) ir sunaikinkite.
3. Neeksperimentuokite – niekada nenaudokite nepažįstamų laukinių augalų maistui ar vaistams.
4. Dėvėkite pirštines – jei reikia pašalinti maudą, būtinai mūvėkite pirštines, o po to kruopščiai nusiplaukite rankas.
5. Patikrinkite vaikų žaidimų zonas – įsitikinkite, kad vietose, kur žaidžia vaikai, nėra šio pavojingo augalo.

Ką daryti įtarus apsinuodijimą?

Jei įtariate, kad jūs ar kitas asmuo galėjo turėti kontaktą su dėmėtąja mauda:

1. Skambinkite 112 – nedelsiant kvieskite medicininę pagalbą.
2. Suteikite pirmąją pagalbą – jei žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą ir duokite aktyvuotos anglies.
3. Išsaugokite augalą – jei įmanoma, pasiimkite augalo pavyzdį, kad medikai galėtų tiksliai identifikuoti nuodus.
4. Stebėkite gyvybines funkcijas – sekite nukentėjusiojo kvėpavimą ir pulsą iki atvykstant medikams.

Išvados

Dėmėtoji mauda – vienas iš tų gamtos paradoksų, kai už nekalto išvaizdos slepiasi mirtinas pavojus. Šis augalas primena mums, kad ne viskas, kas auga mūsų soduose ir aplinkoje, yra saugu. Pavojingesnė už daugelį gerai žinomų nuodų, įskaitant cianidą, mauda reikalauja mūsų budrumo ir atsakingumo.

Geriausias būdas apsisaugoti – žinojimas. Susipažinkite su šio augalo išvaizda, išmokykite atpažinti jo charakteringus bruožus ir žinokite, kur jis dažniausiai auga. Taip pat svarbu perduoti šias žinias vaikams ir kitiems šeimos nariams. Nors dėmėtoji mauda yra vienas nuodingiausių augalų Lietuvoje, tinkamas švietimas ir atsargumas gali padėti išvengti tragiškų pasekmių.

Pastaba: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra švietimo tikslais. Jei įtariate, kad turite reikalų su dėmėtąja mauda ar kitais nuodingais augalais, visada rekomenduojama konsultuotis su specialistais arba kreiptis į gydytoją.