Rūgštynės – augalas, kurį daugelis laiko naudingu ir įprastu. Jas dedame į sriubas, salotas ir net naudojame naminiams konservams. Atrodytų – kas gi blogo galėtų būti šioje valgomos žalumynuose?
Tačiau patyrę sodininkai žino: rūgštynės darže ne visada yra privalumas, o kartais net tikra problema. Šiandien papasakosiu, kodėl jų nevertėtų sodinti ir į ką atkreipti dėmesį.
1. Rūgštynės greitai užima teritoriją
Rūgštynės turi stiprią šaknų sistemą, kuri greitai plečiasi. Jos tiesiogine prasme „nustumia” greta augančius augalus, išstumdamos juos iš lysvės.
Po kelių sezonų jos gali užimti visą lysvę, o kitos daržovės ir prieskoniniai augalai pradės skursti. Tankūs rūgštynių sąžalynai ne tik trukdo kitiems augalams augti, bet ir apsunkina dirvos priežiūrą – ravėti tampa beveik neįmanoma nepažeidžiant gretimų augalų.
„Prieš penkerius metus pasodinau nedidelį rūgštynių krūmelį lysvės kamputyje. Dabar jos užėmė beveik pusę lysvės, o mėgstami prieskoniniai augalai nuolat skursta,” – dalijasi patirtimi ilgametė sodininkė Marija.
2. Rūgštynės išsekina dirvą
Nors jos atrodo kuklios, rūgštynės labai aktyviai siurbia iš žemės mineralines medžiagas, ypač kalį ir kalcį. Dėl to lysvė greitai tampa skurdesnė, o kitoms kultūroms reikia daugiau trąšų.
Ilgainiui dirvožemio derlingumas sumažėja, ir atkurti pusiausvyrą tampa sudėtinga. Dirvožemio tyrimai rodo, kad po 3-4 metų augančių rūgštynių dirvožemio mineralinis balansas gali sumažėti net 30%.
3. Rūgštynės didina dirvožemio rūgštingumą
Šie augalai turi daug oksalo rūgšties, kuri kaupiasi dirvoje.
Rūgšti aplinka kenkia daugumai daržo augalų – bulvėms, pomidorams, morkoms, burokėliams. Ji trukdo įsisavinti maistines medžiagas, ir derlius nukenčia. Net reguliarus kalkių įterpimas ne visada gali greitai išlyginti šį efektą.
Dirvožemio tyrėjai nustatė, kad ilgalaikis rūgštynių auginimas toje pačioje vietoje gali sumažinti dirvožemio pH rodiklį 0,5-1 vienetu, o tai jau reikšmingas pokytis daugeliui daržovių.
4. Rūgštynės reikalauja nuolatinės kontrolės
Jei vis dėlto nuspręsite auginti rūgštynes, teks įdėti daug darbo, kad jas apribotumėte.
Jos greitai plečiasi ne tik horizontaliai, bet ir formuoja žiedynstiebius, kurie padeda plisti sėklomis. Be reguliaraus apkarpymo lysvė greitai virsta tankumynu, kurio sunku atsikratyti. Tiems, kurie mėgsta tvarką ir švarą darže, rūgštynės gali tapti tikru galvos skausmu.
„Rūgštynių kontrolė yra nuolatinis darbas. Jei neužkirsite kelio jų žydėjimui, viena rūgštynė gali subrandinti iki 5000 sėklų, kurios išlieka gyvybingos dirvoje iki 10 metų,” – įspėja agronomas Jonas Petraitis.
5. Rūgštynės gali tapti kenkėjų židiniu
Dar viena problema – jos pritraukia įvairius kenkėjus.
Drugelių vikšrai, sraigės, lervos ir kiti vabzdžiai labai mėgsta rūgštynes. Kai jos suželia, kenkėjai ten veisiasi ir vėliau persikelia į gretimas lysves. Net jei iš karto nepastebėsite kenkėjų buvimo, jie gali žymiai sumažinti kitų kultūrų derlių.
Entomologų tyrimai rodo, kad rūgštynių sąžalynai gali padidinti kenkėjų populiaciją aplinkinėse lysvėse iki 40% dėl patogių veisimosi sąlygų.
6. Rūgštynės dideliais kiekiais yra toksiškos
Nors kulinarijoje jos naudojamos dažnai, rūgštynėse yra oksalo rūgšties, kuri dideliais kiekiais kenkia tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Oksalo rūgštis gali sukelti inkstų akmenų formavimąsi ir trukdyti kalcio įsisavinimui organizme. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę ar podagrą, rūgštynes reikėtų vartoti labai atsargiai.
7. Sunkumai naikinant
Rūgštynes labai sunku išnaikinti. Net jei iškasate didžiąją dalį šaknų, likę fragmentai greitai išleidžia naujus ūglius.
Galiausiai lysvė gali virsti „rūgštynių lauku”, kurio atsikratyti įmanoma tik imantis rimtų priemonių – giliai perkasant ar naudojant biologines kontrolės priemones.
„Bandžiau išnaikinti rūgštynes trejus metus. Net perkasus visą lysvę ir išrinkus šaknis, jos vis tiek ataugo. Galiausiai teko uždengti plotą juoda plėvele visai vasarai, kad sunaikinčiau jas visiškai,” – pasakoja sodininkas Petras iš Kauno rajono.
8. Rūgštynės – „vienišas” augalas
Jos prastai sugyvena su dauguma kitų kultūrų ir gali slopinti jų augimą.
Todėl sodininkai dažnai sodina rūgštynes atskirai, o tai reikalauja papildomos vietos, kurios paprastai ir taip trūksta. Kompanioninis sodininkavimas, kuris toks populiarus tarp ekologinių ūkių, tampa beveik neįmanomas su rūgštynėmis.
Alternatyvos: ką auginti vietoj rūgštynių?
Jei mėgstate rūgštynių skonį, bet nenorite susidurti su minėtomis problemomis, yra keletas puikių alternatyvų:
- Špinatai – turi panašų skonį, bet yra mažiau agresyvūs ir kaupia mažiau oksalo rūgšties
- Lapiniai burokėliai – puikus vitamino K šaltinis, lengvai auginami ir nekenkia dirvožemiui
- Salierų lapai – suteikia sodrų skonį sriuboms ir troškiniams
- Garšva – nors ir laikoma piktžole, jos jauni lapai yra maistingi ir turi įdomų skonį
Jei vis dėlto nuspręsite auginti rūgštynes
Jei, nepaisant visų minusų, vis tiek norite turėti šiek tiek rūgštynių savo darže, štai keletas patarimų, kaip jas kontroliuoti:
- Auginkite vazonuose – tai padės apriboti jų plitimą
- Reguliariai pjaukite žiedynstiebius – neleiskite jiems subrandinti sėklų
- Sodinkite izoliuotoje vietoje – atokiau nuo kitų daržovių ir prieskoninių augalų
- Naudokite barjerus – įkaskite vertikalias plastikines užtvaras aplink rūgštynių lysvę, kad apribotumėte šaknų plitimą
Išvada: septynis kartus pamatuok, vieną kartą sodink
Nors rūgštynės yra skanios ir sveikos, jų auginimas susijęs su eile problemų: jos greitai plinta, išsekina dirvą, didina rūgštingumą, pritraukia kenkėjus ir reikalauja nuolatinės kontrolės.
Iš pradžių atrodo, kad tai paprastas ir nepretenzingas augalas, tačiau ilgainiui jis gali tapti tikru galvos skausmu kiekvienam sodininkui.
Jei norite palaikyti tvarką darže, išsaugoti dirvožemio derlingumą ir gauti gerą daržovių bei prieskoninių augalų derlių, rūgštynių auginimo geriau atsisakyti. Arba, kaip sako seni sodininkai: „Geriau nusipirkti rūgštynių turguje, nei kovoti su jomis darže visą vasarą.”
