Kai kurie iš pirmo žvilgsnio nekalti dekoratyviniai augalai slepia tamsiąją pusę. Nors jie žavi savo žiedais ir greitu augimu, realybėje šios rūšys gali sunaikinti jūsų kraštovaizdį, pakenkti biologinei įvairovei ir net ardyti namų konstrukcijas. Susipažinkite su penkiais pavojingiausiais sodo augalais, kuriuos verta pašalinti jau dabar: drugelių krūmas (Buddleja davidii), angliškoji gebenė (Hedera helix), visterija (Wisteria sinensis), japoninis sausmedis (Lonicera japonica) ir žilvičiai (Carex kobomugi).
Drugelių krūmas (Buddleja davidii) – ekologiškai klaidinantis grožis
Drugelių krūmas dažnai pasirenkamas dėl tariamo gebėjimo pritraukti drugelius, tačiau tai tik pusė tiesos. Šis augalas beveik nesuteikia naudos drugelių vikšrams, kurie iš tikrųjų priklauso nuo vietinių augalų. Tuo tarpu pats krūmas, ypač jei nėra sterilus, greitai plinta, užgoždamas vietines rūšis ir kelia realią ekologinę grėsmę.
Jeigu gyvenate švelnesnio klimato zonoje, kur nėra stipraus žiemos šalčio, šis augalas gali tapti invaziniu – nevaldomai plisti ir pakeisti vietinį augalų sluoksnį. Vietoj jo verta rinktis vietines alternatyvas, tokias kaip azalijos (Rhododendron spp.) ar ąžuolinės hortenzijos (Hydrangea quercifolia), kurios ir gražios, ir draugiškos gamtai.
Angliškoji gebenė (Hedera helix) – gražus vijoklis, kuris ardo net namus
Angliškoji gebenė atrodo romantiškai, tačiau tai – viena labiausiai destruktyvių sodo vijoklinių rūšių. Ji lipa ne tik medžiais, bet ir pastatų sienomis, pažeisdama plyšius, latakus ir dailylentes. Be to, ji plinta horizontaliai, dusindama žemės dangos augalus, ir silpnina buveines paukščiams bei vabzdžiams.
Blogiausia tai, kad ši gebenė platina bakterinį lapų nudegimą, kuris gali persimesti į vertingus vietinius krūmus ir medžius. Vietoj jos sodininkai turėtų apsvarstyti tokias alternatyvas kaip laukinės braškės (Fragaria virginiana) ar šliaužiančiosios žemuogės (Waldsteinia fragarioides) – šie augalai ne tik saugūs, bet ir naudingi vietinei faunai.
Visterija (Wisteria sinensis) – žydintis monstras jūsų sode
Nors visterijos žiedai atrodo lyg iš pasakos, pats augalas elgiasi kaip užkariautojas. Šis vijoklis ne tik stulbinamai greitai auga, bet ir dusina medžius, griuvėsius, tvoras, net stogų konstrukcijas. Jo stori stiebai veržiasi pro mažus plyšius ir gali sukelti tūkstančius kainuojančią žalą.
Dar blogiau – visterija plinta ne tik per sėklas, bet ir per šaknų atžalas, todėl ją išnaikinti ypač sunku. Geresnė alternatyva – amerikietiškoji visterija (Wisteria frutescens) ar Kentukio visterija (Wisteria macrostachya), kurios pasižymi panašiu grožiu, bet nesukelia ekologinio chaoso.
Japoninis sausmedis (Lonicera japonica) – ne toks nekaltas, kaip atrodo
Šis sausmedis dažnai sodinamas dėl kvapnių žiedų ir sparčios plėtros, tačiau tai – viena invaziškiausių vijoklinių rūšių. Jis formuoja tankius krūmynus, kuriuose neišgyvena jokie vietiniai augalai, išbalansuodamas visą aplinkinę ekosistemą.
Skirtingai nuo vietinių sausmedžio rūšių, japoninis variantas beveik nenaudingas vabzdžiams ir paukščiams. Dėl šios priežasties jis neturėtų būti sodinamas šiuolaikiniame, atsakingame sode. Vietoj jo rinkitės koralinį sausmedį (Lonicera sempervirens) – estetišką, kvapnų ir draugišką gamtai.
Žilvičiai (Carex kobomugi) – tylūs žemės dangos naikintojai
Nors daugelis sodininkų žilvičius renkasi kaip estetišką žemės dangą, šis pasirinkimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Dėl tankaus augimo šis augalas visiškai nustelbia vietinę augmeniją, sunaikindamas buveines vabzdžiams ir paukščiams.
Ši rūšis greitai plinta, užvaldydama šlaitus, smėlynus ir net veja. Sodininkai, ieškantys ekologiškai draugiškų alternatyvų, gali rinktis šliaužiančius flioksus (Phlox subulata) ar kiliminius snapučius (Geranium macrorrhizum), kurie ne tik papuoš kraštovaizdį, bet ir prisidės prie aplinkos išsaugojimo.
