Nuolatinis nemalonus skonis burnoje (disgeuzija) gali signalizuoti apie rimtas pagrindines ligas. Šis simptomas gali reikšti kvėpavimo sutrikimus, dantų infekcijas, neurologinius sutrikimus, inkstų ligas arba kepenų veiklos sutrikimus. Vaistai ir gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija, taip pat dažnai sukelia skonio sutrikimus. Nors kartais skonio sutrikimai būna gerybiniai, nepaaiškinamus skonio pokyčius, trunkančius ilgiau nei dvi savaites, būtina nedelsiant įvertinti pas gydytoją. Anksti nustačius pagrindines ligas, labai pagerėja gydymo rezultatai ir išvengiama galimų komplikacijų.
Kas yra disgeuzija? Medicininio apibrėžimo supratimas
Nors dauguma žmonių kartais jaučia keistą skonį burnoje, nuolatiniai nemalonūs skonio pojūčiai gali reikšti disgeuziją – sveikatos būklę, turinčią įtakos skonio sistemai. Dėl šio sutrikimo pakinta skonio suvokimas, todėl dažnai jaučiamas metalo, kartumo ar rūgštumo pojūtis, nesusijęs su vartojamu maistu.
Disgeuzija skiriasi nuo ageuzijos (visiško skonio praradimo) ir hipogeuzijos (sumažėjusio skonio jautrumo). Medicinos specialistai ją diagnozuoja atlikdami skonio testus, vertindami ligos istoriją ir kartais atlikdami neurologinį vertinimą.
Dažniausios priežastys yra šalutinis vaistų poveikis, cinko trūkumas, virusinės infekcijos, neurologinės ligos, dantų problemos ir chemoterapija. Skirtingai nuo laikinų skonio sutrikimų, atsirandančių valgant tam tikrus maisto produktus, disgeuzija išlieka ir gali turėti didelės įtakos maisto suvartojimui bei gyvenimo kokybei.
Dažniausiai pasitaikantys skonio sutrikimų tipai ir jiems būdingi bruožai
Disgeuzija yra tik vienas iš skonio sutrikimų, kurie gali pasireikšti žmonėms, tačiau yra keletas skirtingų skonio sutrikimų, kuriems būdingi unikalūs bruožai ir apraiškos.
Hipogeusia reiškia sumažėjusį skonio jautrumą, o ageusia – visišką skonio praradimą. Fantogeuzija sukelia skonio pojūtį be realių dirgiklių. Paragejuzija iškreipia įprastą skonio suvokimą, todėl pažįstami maisto produktai tampa kitokio skonio, nei tikėtasi.
Šie sutrikimai gali pasireikšti laikinai arba nuolat. Metalo skonis dažniausiai pasireiškia disgeuzijos atveju, o kartumo pojūtis dažnai būna susijęs su šalutiniu vaistų poveikiu. Saldumo sutrikimai gali reikšti endokrininius sutrikimus, o sūrumo iškraipymai – elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.
Kiekvienas sutrikimas gali smarkiai paveikti mitybos racioną ir gyvenimo kokybę, jei į jį nebus atsižvelgta.
Kai nuolatinis blogas skonis signalizuoja apie kvėpavimo takų problemas
Nuolatinis nemalonus skonis burnoje dažnai būna nepastebimas įspėjamasis ženklas apie pagrindines kvėpavimo takų ligas.
Prasidėjus tokioms kvėpavimo takų infekcijoms kaip sinusitas, bronchitas ar pneumonija, po nosies lašėjimo į gerklę gali patekti bakterijų pripildytų gleivių, kurios sukelia metalo ar kartaus skonio pojūtį. Dar didesnį susirūpinimą kelia ryšys tarp lėtinio blogo skonio ir sunkių kvėpavimo takų ligų, tokių kaip LOPL ar plaučių vėžys, kai dėl sisteminio uždegimo pakinta skonio suvokimas.
Gydytojai pabrėžia, kad ilgiau nei dvi savaites trunkančius nepaaiškinamus skonio pokyčius, ypač kai juos lydi kosulys, dusulys ar diskomfortas krūtinėje, būtina nedelsiant įvertinti mediciniškai. Anksti nustačius šias kvėpavimo takų ligas, labai pagerėja gydymo rezultatai ir prognozė.
Ryšys tarp burnos sveikatos ir skonio sutrikimų
Ryšys tarp burnos sveikatos ir skonio sutrikimų yra vienas iš labiausiai paplitusių, tačiau dažnai nepastebimų medicininės diagnostikos sąsajų. Dėl prastos burnos higienos gali padaugėti bakterijų, sukeliančių metalo ar kartaus skonio pojūčius.
Tokie susirgimai kaip gingivitas ir periodontitas išskiria uždegiminius junginius, kurie trikdo skonio receptorius.
Dantų infekcijos, ypač abscesai, dažnai pasireiškia nuolatiniu nemaloniu skoniu prieš pasireiškiant sunkesniems simptomams. Taip pat ir burnos kandidozė (pienligė) paprastai pasireiškia medvilnės pojūčiu, kurį lydi pakitęs skonio suvokimas.
Tam tikros odontologinės medžiagos ir vaistai taip pat gali sukelti disgeuziją (skonio iškraipymą).
Odontologai rekomenduoja atlikti profesionalų įvertinimą, kai skonio sutrikimai išlieka ilgiau nei dvi savaites.
Kaip medžiagų apykaitos sutrikimai gali pakeisti skonio pojūtį
Medžiagų apykaitos sutrikimai yra svarbios priežastys, lemiančios nuolatinius skonio sutrikimus, kurie dažnai ilgą laiką lieka nediagnozuoti. Cukrinis diab etas dažnai keičia skonio suvokimą dėl periferinės neuropatijos ir seilių sudėties pokyčių, kurie paprastai sukelia metalo skonio pojūtį.
Inkstų ligos gali sukelti disgeuziją, nes seilėse kaupiasi ureminiai junginiai. Taip pat ir kepenų funkcijos sutrikimai gali sukelti skonio iškraipymus dėl sutrikusių detoksikacijos procesų.
Skydliaukės sutrikimai – tiek hipotireozė, tiek hipertireozė – keičia skonio suvokimą dėl hormonų disbalanso, veikiančio skonio receptorius.
Šias medžiagų apykaitos būkles reikia skubiai įvertinti mediciniškai, nes skonio sutrikimai gali būti ankstyvieji įspėjamieji ženklai apie rimtą sisteminės ligos progresavimą.
Neurologinės būklės, pasireiškiančios skonio sutrikimais
Daugelis neurologinių sutrikimų gali pasireikšti skonio sutrikimais, kurie dažnai būna ankstyvieji smegenų patologijos požymiai. Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir Bell’o paralyžius dažnai pasireiškia skonio suvokimo pakitimais prieš pasireiškiant kitiems simptomams.
Tai susiję su kaukolės nervų (ypač VII, IX ir X) , perduodančių skonio signalus į smegenis, pažeidimu. Be to, laikinąją smegenų skiltį ar smegenų kamieną pažeidžiantys navikai gali sutrikdyti skonio apdorojimo centrus.
Šie sutrikimai svyruoja nuo metalo pojūčio iki visiško skonio praradimo (ageuzijos) ir reikalauja neatidėliotino neurologinio įvertinimo, ypač jei juos lydi galvos skausmas, svaigulys ar koordinacijos sutrikimai.
Vaistai, dažniausiai sukeliantys skonio pokyčius
Daugiau nei 400 receptinių ir be recepto parduodamų vaistų, kurių galimas šalutinis poveikis yra skonio sutrikimai, todėl vaistų sukelta disgeuzija yra viena dažniausių nuolatinio nemalonaus skonio priežasčių.
Širdies ir kraujagyslių vaistai, ypač AKF inhibitoriai ir kalcio kanalų blokatoriai, dažnai sukelia metalo ar kartumo skonį. Antibiotikai, įskaitant metronidazolą ir klaritromiciną, gydymo kursų metu gali keisti skonio suvokimą. Chemoterapijos preparatai dažnai pažeidžia skonio receptorių ląsteles, todėl ilgam sutrinka skonio suvokimas.
Kiti kaltininkai yra antikonvulsantai, antidepresantai, antihistamininiai ir priešuždegiminiai vaistai. Vieni vaistai išsiskiria į seiles ir tiesiogiai stimuliuoja skonio receptorius, kiti keičia skonio suvokimo nervinius kelius.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl skonio pokyčių
Nors dauguma skonio sutrikimų yra gerybinės būklės, kurios praeina savaime arba pašalinus jų priežastį, tam tikrais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pacientai turėtų kreiptis į greitąją pagalbą, jei skonio pokyčiai pasireiškia kartu su veido pabrinkimu, nerišlia kalba ar rankų silpnumu – galimais insulto požymiais. Taip pat būtina nedelsiant suteikti pagalbą, kai skonio pokyčiai pasireiškia kartu su stipriais galvos skausmais, sumišimu ar traukuliais, kurie gali reikšti neurologinę avarinę situaciją.
Be to, būtina skubiai įvertinti skonio pokyčius, kai sunku kvėpuoti, ryti arba smarkiai patinsta liežuvis, nes tai gali reikšti anafilaksiją arba angioneurozinę edemą. Bet kokius skonio sutrikimus po galvos traumos būtina skubiai įvertinti, kad būtų galima atmesti sunkią galvos smegenų traumą.
Diagnostiniai tyrimai, kuriuos gydytojas gali paskirti skonio sutrikimams ištirti
Kai pacientai susiduria su nuolatiniais skonio sutrikimais, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai taiko sistemingą diagnostikos metodą, kad nustatytų pagrindines priežastis.
Diagnostiniai tyrimai dažnai pradedami nuo išsamios anamnezės ir fizinės apžiūros. Kraujo tyrimais galima patikrinti, ar nėra mitybos trūkumų, infekcijų ar medžiagų apykaitos sutrikimų.
Atliekant vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją ar kompiuterinę tomografiją, galima įvertinti smegenų ar burnos ertmės struktūrinius pakitimus. Skonio funkcijos tyrimai, įskaitant chemosensorinius tyrimus, gali būti atliekami siekiant įvertinti skonio suvokimo slenksčius.
Kai kuriais atvejais specialistai gali rekomenduoti atlikti endoskopiją arba biopsiją, kad būtų ištirti burnos audiniai. Jei įtariamas galvinių nervų pažeidimas, gali prireikti neurologinio įvertinimo.
Tinkama diagnozė leidžia taikyti tinkamas gydymo strategijas, pritaikytas konkrečiai kiekvieno paciento būklei.
Gydymo būdai nuolatiniam blogam skoniui šalinti
Nuolatinio blogo skonio burnoje problemai spręsti paprastai reikia tikslingų gydymo metodų, pagrįstų pagrindine priežastimi. Dėl dantų problemų dažnai prireikia profesionalaus valymo, plombų keitimo arba infekcijų gydymo antibiotikais.
GERL atveju gydytojai gali skirti protonų siurblio inhibitorių arba H2 blokatorių.
Dėl neurologinių priežasčių gali prireikti specialių vaistų nuo nervų pažeidimų. Kai kalti vaistai, gydytojai gali pakoreguoti dozes arba paskirti alternatyvius vaistus.
Pacientams, kuriems džiūsta burna, naudingi dirbtinių seilių preparatai arba seilių gamybą skatinantys vaistai.
Jei tai susiję su sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar inkstų funkcijos sutrikimais, svarbiausia gydyti pagrindinę ligą. Cinko papildai kartais padeda išspręsti nežinomos kilmės skonio sutrikimus.
