Kilogramas džiovintų krapų žiedų Šiaurės Europos restoranų tiekėjų kainoraščiuose kainuoja daugiau nei kilogramas jautienos nugarinės.
O aš tuos pačius žiedus išraudavau ir mesdavau į kompostą. Kasmet. Kartu su visu augalu, vos tik jis „sugadindavo“ lysvę.
Kada krapas nustoja būti žole ir tampa prieskoniu
Sodininkas mato skėtį ir galvoja: baigta, augalas peraugo. Virėjas mato skėtį ir galvoja: pagaliau.
Skirtumas — chemijoje. Lapuose vyrauja aštrus, tiesmukas kvapas. Žieduose eterinių aliejų sudėtis kitokia: atsiranda anyžinė nata, po jos — lengvas saldumas, o aštrumas atsitraukia į antrą planą. Skonis apvalesnis, ilgesnis, tarsi lapų versija, praėjusi per šlifavimo staklę.
Todėl žiedas tinka ten, kur lapas būtų per garsus — prie riebios žuvies, prie šviežio sūrio, prie kreminio padažo.
Ką su jais daryti šįvakar
Nuskinkite skėtį tada, kai jis ką tik prasiskleidė ir dar minkštas. Sukietėjęs stiebas jau reiškia, kad augalas visą energiją nukreipė į sėklas.
Paprasčiausias variantas — pabarstyti nuskabytus žiedelius ant jaunų bulvių su sviestu. Antras — įmaišyti į agurkų salotas su grietine. Trečias — smulkiai supjaustyti ir įsukti į jogurtinį padažą prie keptos vištienos.
Šiltuose padažuose žiedus dedame paskutinę minutę. Užvirinti jie praranda būtent tai, dėl ko buvo skinami.
Skėtis skinamas su trumpu stiebeliu, nuplaunamas šaltu vandeniu ir nupurtomas — jame mielai slepiasi amarai. Šaldytuve drėgname rankšluostyje jis išsilaiko porą dienų, ne ilgiau.
Actas, kuris atrodo kaip dovana
Štai kur krapų žiedai atsiskleidžia geriausiai. Nuplauti ir nusausinti skėčiai sudedami į švarų stiklinį butelį ir užpilami baltuoju vyno arba obuolių actu.
Butelis sandariai uždaromas ir paliekamas tamsioje vietoje savaitei ar dviem. Skystis pamažu įgauna šviesiai auksinį atspalvį ir švelnų žolelių kvapą. Nukoštas jis tinka salotų padažams, marinatams ir greitai raugiamiems agurkėliams.
Proporcija paprasta: skėčiai turi laisvai užimti maždaug pusę butelio, o actas — visiškai juos padengti. Jei kyšos virš skysčio, atsiranda pelėsis. Metalinis dangtelis netinka — actas jį ėda, ir po mėnesio gausite rūdžių skonį.
Kaina — nulis eurų. Vaizdas — kaip iš delikatesų parduotuvės lentynos.
Trys dalykai, kurių verta žinoti
Rinkite tik iš savo daržo. Skėtiniai augalai turi nuodingų giminaičių — nuodingąją nuokaną ir dėmėtąją šunbudę, kurios auga griovių pakraščiais ir iš tolo atrodo panašiai. Savo lysvėje suklysti neįmanoma, laukinėje pievoje — labai.
Palikite bent porą augalų žydėti iki galo. Krapų skėčiai pritraukia žiedmuses ir plėšriąsias vapsvas, kurių lervos naikina amarus geriau už bet kokį purškalą — vienas skėtis darže dirba visą mėnesį ir nieko nekainuoja.
Sėkite kas tris savaites. Krapas išmeta skėtį greitai, todėl vienas pasėlis duoda vieną bangą; kelios eilutės skirtingu laiku užtikrina ir lapų, ir žiedų iki pat rudens.
Ir nelaukite per ilgai. Kai žalios sėklos tampa putlios ir kvapnios — geriausias metas marinatams. Kai visiškai išdžiūsta — jos keliauja į duoną, sriubas ir prieskonių mišinius.
Praėjusią vasarą pirmą kartą neišroviau nė vieno krapo. Lysvė atrodė netvarkinga, žmona kraipė galvą, o kaimynai turbūt manė, kad pasidaviau. Rugpjūtį iš tos netvarkos turėjau butelį acto, stiklainį sėklų ir šeštadienio vakarienę, kurios niekas neatpažino kaip krapų.
