Lietuvos žiemos pastaruoju metu tapo nenuspėjamos – tai šalnos, tai atlydžiai, tai staigūs temperatūros šuoliai. Būtent tokie svyravimai labiausiai kenkia sodų medžiams. Žievė, kuri dieną sušyla nuo saulės, o naktį staigiai atšąla, pradeda trūkinėti. Šie įtrūkimai ne tik gadina medžio išvaizdą, bet ir atveria kelią ligoms bei kenkėjams.
Kaip atsiranda šalčio įtrūkimai
Problema slypi fizikoje. Dieną, ypač saulėtą žiemos dieną, pietinė kamieno pusė gali sušilti iki kelių laipsnių šilumos. Tamsesnė žievė sugeria saulės spindulius ir įšyla. Tačiau naktį temperatūra staigiai krenta, kartais net iki dvidešimties laipsnių šalčio.
Šis greitas atvėsimas sukelia nevienodą audinių susitraukimą – išorinė žievė traukiasi greičiau nei vidinė mediena. Atsiranda įtempiai, ir žievė tiesiog plyšta išilgai kamieno.
Jauniems medžiams su plona žieve ši problema ypač aktuali. Obelys, slyvos, vyšnios – visi jie yra pažeidžiami. Pakartotiniai užšalimo ir atšilimo ciklai praplatina įtrūkimus, o per atsiradusias žaizdas įsiskverbia grybai ir bakterijos.
Kamieno balinimas – paprasčiausia apsauga
Seniausias ir paprasčiausias būdas apsaugoti kamienus – balinimas kalkėmis. Baltas paviršius atspindi saulės spindulius ir neleidžia žievei per daug sušilti dieną. Taip sumažėja temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties, o kartu ir įtrūkimų rizika.
Balinimą geriausia atlikti vėlų rudenį, prieš prasidedant šaltajam sezonui. Jei per žiemą dalis dangos nusiplaus, galima pakartoti ankstyvą pavasarį.
Praktiškai tai atrodo taip: gesintas kalkes sumaišykite su vandeniu iki tepamos konsistencijos. Galima naudoti ir paruoštus mišinius iš sodininkystės parduotuvių. Kamieną nudažykite nuo žemės iki maždaug metro ar pusantro aukščio, įskaitant apatines šakas. Sluoksnis turi būti tolygus ir nepermatomas.
Svarbu, kad žievė prieš balinimą būtų sausa ir švari. Jei yra atlupusios žievės gabaliukų, juos verta nuvalyti.
Kamienų apvyniojimas
Jauniems medžiams, ypač per pirmas žiemas po sodinimo, vien balinimo gali nepakakti. Tokiu atveju padeda kamienų apvyniojimas.
Naudokite kvėpuojančias medžiagas – specialią sodininkystės vilną, drobę ar komercinius apvyniojimo juostus. Apvyniokite kamieną persidengiančiomis spiralėmis nuo pat žemės iki pirmųjų šakų.
Apvyniojimas apsaugo ne tik nuo temperatūrų svyravimų, bet ir nuo graužikų, kurie žiemą mėgsta graužti jauną žievę.
Svarbu nepamiršti pavasarį apvyniojimą nuimti. Jei paliksite per ilgai, po juo gali kauptis drėgmė ir atsirasti puvinys.
Mulčiavimas šaknų zonai
Nuo šalčio kenčia ne tik kamienai, bet ir šaknys. Mulčiavimas padeda stabilizuoti dirvos temperatūrą ir apsaugo sekliąsias šaknis nuo užšalimo.
Aplink medį, šaknų zonoje, paskleiskite 5–10 cm organinio mulčio sluoksnį – tinka pjuvenos, smulkinta žievė, lapai ar šiaudai. Tik palikite kelių centimetrų tarpą aplink patį kamieną – mulčas neturėtų tiesiogiai liestis su žieve, nes tai gali sukelti puvimą.
Mulčas ne tik izoliuoja nuo šalčio, bet ir išlaiko drėgmę bei gerina dirvos struktūrą.
Tinkamų veislių pasirinkimas
Jei tik planuojate sodinti naujus medžius, verta pagalvoti apie veislių atsparumą šalčiui. Ne visos obelų ar kriaušių veislės vienodai toleruoja mūsų klimato kaprizus.
Pirmenybę teikite vietinėms arba regione išbandytoms veislėms. Jos per daugelį metų prisitaikė prie vietos sąlygų ir geriau atlaikys temperatūrų svyravimus.
Taip pat svarbus pamatų pasirinkimas. Skiepyti vaismedžiai auga ant kitų rūšių šaknų, ir būtent pamatai dažnai lemia bendrą medžio atsparumą šalčiui.
Žaizdų gydymas
Jei įtrūkimai vis dėlto atsirado, svarbu užkirsti kelią infekcijai. Reguliariai tikrinkite kamienus per žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Pastebėję įtrūkimą, steriliu peiliu pašalinkite negyvas žievės dalis iki sveikų audinių. Žaizdos kraštus išlyginkite, kad nebūtų įtrūkusių kampų. Po to leiskite žaizdai trumpai išdžiūti ir užtepkite apsauginę priemonę – sodo dervą, specializuotą žaizdų pastą arba molio ir kalkių mišinį.
Pavasarį stebėkite apdorotas vietas. Jei matote puvinio požymius ar grybų vaisiakūnius, gali prireikti pakartotinio apdorojimo arba arboristo konsultacijos.
Prevencija visada geriau
Medžių žievės įtrūkimai – problema, kurią lengviau išvengti nei gydyti. Kelios valandos rudenį, skirtos balinimui ir apvyniojimui, gali išgelbėti medį nuo metų gijimo proceso ir galimų komplikacijų.
Ypač svarbu pasirūpinti jaunais medžiais per pirmus tris–penkis metus po sodinimo. Vėliau, kai žievė sustorės ir medis prisitaikys prie vietos sąlygų, rizika sumažės savaime.
