Kai pasakiau mamai, kad dažysiu kiaušinius aksominėmis gėlėmis, ji pažiūrėjo į mane kaip į beprotę. „Tomis oranžinėmis, kurios auga prie tvoros? Ir ką – valgysim paskui?”

Taip, tomis. Ir taip – valgysim. Rezultatas buvo toks ryškiai geltonas, kad tėtis paklausė, ar tikrai nenaudojau parduotuvinių dažų.

Nenaudojau. Tik gėles iš savo darželio, kurias kasmet džiovinu arbatai. Pasirodo, jos dažo geriau nei bet kas, ką galima nusipirkti.

Kodėl aksomai, o ne ciberžolė

Daugelis žino, kad geltonai spalvai naudojama ciberžolė. Ir ji veikia – bet yra vienas „bet”: ciberžolė palieka viską aplinkui geltoną. Pirštus, servetėles, staltieses. Praėjusiais metais mano virtuves stalas buvo dėmėtas iki Sekminių.

Aksominės gėlės kitokios. Jose esantys karotenoidai – tie patys pigmentai, kurie nudažo morkas ir pomidorus – įsigeria į lukštą, bet nesitepa ant pirštų.

Mokslininkams tai žinoma seniai: aksomai naudojami maisto pramonėje kaip natūralus dažiklis, vadinamas „E161b”. Mūsų močiutės to nežinojo – bet gėles naudojo.

Ko reikės

• 150 g aksominių gėlių (šviežių arba džiovintų)
• Balti kiaušiniai
• Vanduo
• Puodas

Kur gauti gėlių? Jei neauginote – paklauskite kaimynų. Daugelis turi ir mielai pasidalins. Džiovintos gėlės veikia lygiai taip pat gerai kaip šviežios.

Svarbu: nereikia skirti žiedlapių nuo pumpurų – naudokite visą gėlę. Daugiausia pigmento yra būtent pumpuruose.

Žingsnis po žingsnio

1. Paruoškite nuovirą

Sudėkite gėles į puodą, užpilkite vandeniu. Užvirinkite ir virkite ant mažos ugnies 20 minučių. Vanduo taps tamsiai oranžinis – taip ir turi būti.

2. Išvirkite kiaušinius

Kol ruošiasi nuoviras, išvirkite kiaušinius kietai (10-12 minučių). Atvėsinkite.

3. Pamerkite į karštą nuovirą

Čia svarbu: nuoviro nefiltruokite. Tiesiog sudėkite kiaušinius tiesiai tarp gėlių. Jos ir toliau atidavinės pigmentą.

4. Palaukite – ir čia slypi paslaptis

Mano rekomendacija – 24 valandos. Spalva tokia sodri, kad atrodo tarsi dirbtinė. Bet ji 100% natūrali.

5. Išimkite ir džiovinkite

Išimkite kiaušinius, nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Jokio plovimo nereikia – spalva jau įsigėrusi.

Kodėl tai geriau nei parduotuviniai dažai

Spalva nesiplauna. Net su plovikliu – bandžiau. Pigmentas įsigeria į lukšto struktūrą, ne tik padengia paviršių.

Pirštai lieka švarūs. Valant kiaušinį, rankos nedažomos. Su ciberžole ar burokėliais – kita istorija.

Netoksiška. Jokių E-skaičių, kurių negalite ištarti. Tik gėlės ir vanduo.

Viena klaida, kurios reikia vengti

Nenaudokite per mažai gėlių. 150 g – tai maždaug dvi didelės saujų. Jei dėsite mažiau, spalva bus blanki ir nevienoda.

Geriau daugiau nei mažiau. Gėlės pigių, ypač jei auginat patys – o rezultatas vertas pastangų.

Ką daryti su panaudotomis gėlėmis

Po dažymo gėlės atrodo išblukusios – bet dar turi vertės. Aš jas dedu į kompostą. Arba – jei liko spalvos – galima pakartotinai naudoti šviesesniam atspalviui gauti.

Nieko neišmetam. Kaip ir turi būti.

Mano Velykų spalvų paletė

Šiemet ant stalo bus keturios spalvos: klasikinė ruda iš svogūnų lukštų, mėlyna iš kopūstų, gintarinė iš vyšnių šakelių, ir ryškiai geltona iš aksominių gėlių.

Visa paletė – iš sodo ir virtuvės. Parduotuvėje pirkau tik kiaušinius.

Kai sesuo paklausė, kiek laiko užtruko, atsakiau tiesiai: „Dvidešimt minučių paruošti, para palaukti.” Ji nustebo: „Ir viskas?” Ir viskas.

Kartais gražiausi dalykai reikalauja ne pastangų, o kantrybės.