Jis kalba kaip klinicistas, kataloguojantis įpročius, o ne stebuklus. Jis sako, kad dešimtmečius trunkantis plaukimas jūroje, greitas ėjimas, lengvi atsparumo pratimai ir dieta, pagrįsta salotomis ir riebia žuvimi, išsaugojo jo jėgą, judrumą ir tikslą labiau nei genai ar turtas. Jis gydo skausmą nefarmakologinėmis strategijomis ir toliau moko. Pasakojimas yra praktiškas, kuklus ir apgalvotas – ir kelia klausimus apie tai, kokie įpročiai iš tiesų svarbūs žmonėms senstant.
Kasdieniniai įpročiai, kurie prailgina gyvenimą
Gydytojas reguliariai teikė pirmenybę nuosekliam judėjimui ir saikingam malonumų mėgavimuisi kaip ilgaamžiškumo pagrindams: dešimtmečius trunkantis plaukimas, o vėliau greitas 4,8 km ėjimas ant bėgimo takelio išsaugojo širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos būklę ir judrumą; lengvi jėgos pratimai su 6 kg rankų svarmenimis padėjo išlaikyti raumenis ir funkcijas; nuolatinis bėgimas, žygiai ir padidėjęs kasdienis vaikščiojimas padėjo išvengti fizinės būklės pablogėjimo; atsisakymas rūkyti ir saikingas mitybos režimas – salotos kiekvieno valgio metu ir retkarčiais martinis ar kepsniai – sumažino riziką; o nuolatinis darbas ir bendravimas su jaunesniais kolegomis padėjo išlaikyti kognityvines funkcijas ir tikslingumą.
Stebėtojai atkreipia dėmesį į disciplinuotą kasdienybę, tikslingą veiklą ir socialinį indėlį kaip praktinius įpročius, kuriais kiti gali sekti, norėdami pratęsti sveiką, paslaugų orientuotą gyvenimą.
Maisto pasirinkimas ir sardinės paslaptis
Beveik kasdien nuo vaikystės jis mano, kad paprastas, nepatrauklus maistas – sardinės – vaidina didelį vaidmenį jo ilgaamžiškume: nebrangios, paprastai sugautos jūroje ir turinčios daug omega-3 riebalų, jos tapo pagrindiniu maisto produktu dar gerokai prieš tai, kai šie riebalai tapo plačiai pripažinti. Jis pradėjo šešerių metų, ruošdamas maistą namuose, kad galėtų kontroliuoti mitybą, ir reguliariai derindamas sardines su daržovėmis ir kitomis žuvimis.
Tyrimas rodo, kad tai atitinka šiuolaikines rekomendacijas – tokios institucijos kaip Klyvlendo klinika sardines vertina labai palankiai dėl jų naudos sveikatai. Ataskaitoje pabrėžiamas praktiškumas: prieinamos, ilgai laikomos ir pritaikomos pagal skonį.
Empatiškai pateiktas jo įprotis rodo kuklų, paslaugų orientuotą požiūrį į kitų maitinimą.
Judėjimas, mankšta ir skausmo valdymas
Ji dažnai kreipdavosi į judėjimą kaip į vaistą, derindama plaukimą jūroje, greitą ėjimą ir jėgos treniruotes, kad išsaugotų judrumą ir sumažintų skausmą.
Stebėtojai pastebėjo disciplinuotą rutiną: 4–5 kartus per savaitę plaukimas jūroje, greitas 4,8 km ėjimas beveik kiekvieną dieną ir 6 kg hantelių kilnojimas, kad išlaikytų raumenis ir savarankiškumą.
Kasdieniame gyvenime ji derino pasivaikščiojimus lauke su veikla patalpose, kad išvengtų ilgo sėdėjimo, išlaikytų kraujotaką ir sąnarių lankstumą.
Pablogėjus būklei, ji teikė pirmenybę nefarmakologinėms strategijoms – sulėtinimui, poilsiui, miegui ir šalto jūros vandens naudojimui skausmui malšinti – o ne įprastiems skausmą malšinančioms priemonėms.
Jos patarimas: integruokite trumpus, nuoseklius veiklos epizodus, išlaikykite formą ir tarnauskite kitiems, rodydami pavyzdį
Socialinis tikslas, darbas ir protinis gyvybingumas
Dažnai jo dienos sukosi apie darbą ir mentoriavimą – tai buvo nuolatinis siūlas, kuris palaikė jo pažintinius gebėjimus ir tapatybę iki pat devyniasdešimties metų. Jis praktikuojantis mediciną daugiau nei 75 metus, vėliau perėjo prie rezidentų mokymo ir medicininės-teisinės peržiūros, paverčiant patirtį socialiniu tikslu.
Įprasta veikla – reguliarus plaukimas ir greitas ėjimas – susipynė su profesinėmis pareigomis, padedančiomis sustiprinti koncentraciją ir nuotaiką. Jis patarė vengti staigaus išėjimo į pensiją ir rekomendavo dirbti ne visą darbo dieną, kad būtų išsaugotas pažintinis aktyvumas, socialiniai ryšiai ir įprasta rutina.
Balansavimas tarp šeimos, pomėgių ir savanoriškos veiklos sustiprino prasmę už klinikos ribų. Šis modelis rodo, kad nuolatinis, įvairus indėlis – tarnyba per darbą ir santykius – palaiko psichinį gyvybingumą ir atsparų savęs suvokimą.
Praktiniai patarimai, išmokti per 96 metus
Remdamasis dešimtmečių patirtimi, jis išgrynino praktinių įpročių, kurie palaiko ilgaamžiškumą, rinkinį: nuolatinis profesinis aktyvumas, kad protas išliktų aštrus, reguliari įvairi fizinė veikla (metai plaukimo, po kurių sekė kasdienės greitosios vaikščiojimo), nuosaikus jėgos treniravimas su lengvais hanteliais, kad išliktų jėga, rūkymo vengimas ir saikingas, o ne griežtas maisto ribojimas, bei nuolatinis mokymasis ir mokymas, kad išliktų tikslas ir socialiniai ryšiai.
Jis rekomendavo, kai įmanoma, išlikti profesiniu požiūriu aktyviam, derinti aerobines pratybas su paprastais jėgos pratimais, vengti tabako ir leisti sau protingus malonumus.
Mokymas ir mentorystė sustiprino tapatybę ir tarnystę.
Šie praktiniai įpročiai teikia pirmenybę atsparumui, funkcionalumui ir atsidavimui.
