Vis daugiau mokslininkų atkreipia dėmesį į tai, kad depresija nėra vien tik „galvoje“ – vis dažniau ji siejama ir su mūsų mikrobiomu. O dabar nauji tyrimai leidžia kelti klausimą: ar įmanoma, kad depresijos simptomai gali „plisti“ per bučinius?
Burnos mikrobiomas – bakterijų ekosistema, gyvenanti mūsų burnoje – yra glaudžiai susijęs su imunine sistema, nuotaikų reguliavimu ir netgi neurocheminiais procesais. Tyrimai rodo, kad per intymų kontaktą partneriai ne tik keičiasi emocijomis, bet ir dalijasi bakterijomis, kurios gali paveikti psichinę sveikatą.
Mikrobiomas ir nuotaika – naujas mokslo posūkis
2025 m. Irano mokslininkai publikavo tyrimą, kuriame analizavo poras, kuriose vienas partneris sirgo depresija ar nerimu. Per šešis mėnesius pas sveikus partnerius taip pat ėmė ryškėti depresijos simptomai, kartu fiksuotas reikšmingas jų burnos mikrobiomo pokytis.
Tyrėjai aptiko bakterijų padermių, kurios siejamos su uždegimu ir sumažėjusia serotonino gamyba. Nors dar neįrodyta, kad šios bakterijos tiesiogiai sukelia depresiją, jų buvimas gali sustiprinti polinkį į prastą savijautą.
Ką parodė tyrimai apie bučinius?
Vieno bučinio metu apsikeičiama milijonais bakterijų. Mokslininkai pastebėjo, kad kuo dažniau partneriai bučiuojasi, tuo panašesnis tampa jų burnos mikrobiomas. Tai savaime nėra blogai – tačiau jei vienas partneris serga depresija, kartu su bakterijomis gali būti perduodami ir mikroorganizmai, turintys įtakos neurocheminiams procesams.
Viename tyrime nustatyta, kad dažnas fizinis artumas – ne tik bučiniai, bet ir dalijimasis indais ar maistu – gali suvienodinti partnerių mikrobiologinį profilį, įskaitant ir tas bakterijas, kurios susijusios su nuotaikų svyravimais.
Kodėl tai svarbu santykiuose?
Psichologai jau seniai pastebi, kad depresija „plinta“ artimuose santykiuose. Vienas partneris jaučiasi blogai, o kitas pradeda jausti emocinį nuovargį, apatiją ar liūdesį. Dabar mokslas suteikia biologinį paaiškinimą šiam reiškiniui: mikrobiomas gali būti dar viena grandis tarp psichologijos ir fiziologijos.
Ši teorija padeda geriau suprasti, kodėl kartais abu partneriai išgyvena panašias emocines būsenas, net jei jų gyvenimo aplinkybės skiriasi.
Ką reikėtų žinoti poroms?
Šios įžvalgos nereiškia, kad reikėtų vengti artumo. Priešingai – intymumas turi daugybę psichologinių naudų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į savijautą, palaikyti atvirą bendravimą ir stebėti vienas kito emocinę būklę.
Psichikos sveikatos specialistai rekomenduoja:
reguliariai kalbėtis apie emocijas;
Reklamapalaikyti gerą burnos higieną;
stiprinti žarnyno ir burnos mikrobiomą sveika mityba bei probiotikais;
esant depresijos simptomams – nedelsti kreiptis į gydytoją.
Reklama
Naujos kryptys mokslui ir terapijai
Šios hipotezės verčia pergalvoti depresijos gydymą. Kai kurios tyrimų institucijos jau pradėjo nagrinėti, ar būtų įmanoma sukurti mikrobiomo terapijas, kurios padėtų atkurti sveiką bakterijų pusiausvyrą burnoje ir žarnyne.
Jeigu ateityje pavyks patvirtinti mikrobiomo ryšį su nuotaika, gali atsirasti visiškai naujas depresijos prevencijos būdas – per biologinius, o ne tik psichologinius intervencijos metodus.
