Miegojau pakankamai. Na, taip galvojau.
Kas vakarą lovoje 23:00, keliuosi 6:00. Septynios valandos – pagal visas rekomendacijas.
Bet svoris augo. Energijos nebuvo. Ir nuolat norėjosi saldumynų.
Kol neurologas nepaklausė vieno klausimo.
Klausimas, kuris viską pakeitė
„Kiek kartų per naktį pabundi?”
Susimąsčiau. Du, tris kartus. Kartais daugiau. Bet juk vėl užmiegu – tai skaičiuojasi, ar ne?
„Ne”, – atsakė jis. „Fragmentuotas miegas – tai ne miegas.”
Ir tada pradėjo aiškinti, kas vyksta organizme, kai miego kokybė prasta.
Kodėl blogai išsimiegojusi moteris priaugia svorio
Kai miegi per mažai arba blogai – organizmas pradeda gaminti daugiau grelino. Tai alkio hormonas.
Tuo pačiu metu slopinamas leptinas – sotumo signalas. Rezultatas: nuolat norisi valgyti, ir net pavalgius nejauti pasitenkinimo.
Neurologas sakė tiesiai: „Tai ne valios stoka. Tai hormonai.”
Dar blogiau – miego trūkumas sutrikdo insulino jautrumą. Organizmas blogiau apdoroja gliukozę. Cukrus kraujyje šokinėja. Riebalai kaupiasi pilvo srityje.
Kiek valandų iš tikrųjų reikia
„Septynios–devynios valandos”, – sakė neurologas. „Bet ne bet kokio miego.”
Reikia nepertraukiamo miego. Giliosios fazės, kai organizmas atsinaujina.
Jei miegi aštuonias valandas, bet penkis kartus pabundi – tai blogiau nei šešios valandos be pertraukų.
Nėščioms moterims reikia papildomos valandos ar dviejų – ypač pirmą trimestrą.
Menopauzės metu viskas sudėtingiau: karščio bangos, prakaitavimas naktį. Todėl reikia ilgiau būti lovoje, kad kompensuotum fragmentaciją.
Ką daro per ilgas miegas
Galvojau – na, miegosiu daugiau. Dešimt valandų. Bus geriau.
Neurologas sustabdė: „Per ilgas miegas – irgi blogai.”
Kai miegi daugiau nei devynias dešimt valandų nuolat – sulėtėja medžiagų apykaita. Kraujas blogiau cirkuliuoja. Imuninė sistema silpnėja.
Tyrimai rodo, kad tiek per trumpas, tiek per ilgas miegas didina širdies ligų riziką.
Aukso vidurys – septynios aštuonios valandos kokybiško miego.
Ką pakeičiau
Neurologas davė konkrečias užduotis.
Pirma – miego režimas. Tas pats laikas kiekvieną dieną. Net savaitgaliais. Organizmas mėgsta ritmą.
Antra – aplinka. Tamsu, vėsu, tylu. Telefonas – kitame kambaryje.
Trečia – vakarinės rutinos. Jokių ekranų valandą prieš miegą. Šilta arbata, knyga.
Po mėnesio – pirmą kartą per metus atsikėliau be žadintuvo. Ir nebenorėjau saldumynų pusryčiams.
Galutinė mintis
Neurologas pasakė: „Miegas – tai ne prabanga. Tai pagrindas, ant kurio stovi visa sveikata.”
Du mėnesius laikausi režimo. Svoris pradėjo kristi – be jokių dietų.
Pasirodo, kartais atsakymas ne lėkštėje, o pagalvėje.
