Mokslininkai nustatė keturis tiesioginius apkabinimų privalumus sveikatai. Pirma, apkabinimai sukelia oksitocino išsiskyrimą, skatinantį pasitikėjimo ir ryšio jausmą. Antra, apkabinimas mažina kraujospūdį ir apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą. Trečia, fizinis prisilietimas stiprina imuninę sistemą ir didina atsparumą infekcijoms. Galiausiai apsikabinimai slopina streso hormonus, pavyzdžiui, kortizolį, ir mažina nerimą. Šios fiziologinės reakcijos greitai pasireiškia žmogiškojo kontakto metu, suaktyvindamos spaudimo receptorius, kurie perveda organizmą į poilsio ir virškinimo būseną. Visą naudos kaskadą sudaro ne tik šios tiesioginės reakcijos.
Oksitocino išsiskyrimas: „Meilės hormonas”, kurį aktyvuoja fizinis prisilietimas
Kai žmonės apkabina, organizme įvyksta fiziologinių reakcijų kaskada, ypač išsiskiria oksitocinas. Šis „meilės hormonas” gaminamas pagumburyje, o fizinio kontakto metu jį išskiria hipofizė.
Tyrimai rodo, kad oksitocinas mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį, kartu didindamas pasitikėjimo ir ryšio jausmą. Šis hormonas skatina atsipalaidavimą, mažindamas kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, ir sukelia raminamąjį poveikį, kuris išlieka ir pasibaigus apkabinimui.
Reguliarus apkabinimas gali sustiprinti imuninę sistemą ir prisidėti prie bendros emocinės gerovės. Asmenims, atliekantiems slaugytojo vaidmenį, tinkamo fizinio kontakto palengvinimas gali būti labai naudingas abiejų pusių sveikatai.
Kraujospūdžio mažinimas ir nauda širdies ir kraujagyslių sistemai
Be oksitocino raminamojo poveikio, reguliarus apkabinimas yra labai naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai ir gerina širdies sveikatą. Tyrimai rodo, kad apkabinimai padeda mažinti kraujospūdį, nes mažina streso hormonų gamybą, ypač kortizolio, kuris padidėjęs siaurina kraujagysles.
Šiaurės Karolinos universitete atliktuose tyrimuose nustatyta, kad reguliariai apkabinamų dalyvių sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio rodikliai sumažėjo, palyginti su kontroline grupe. Dėl šios fiziologinės reakcijos širdis patiria mažesnį krūvį, todėl ilgainiui gali sumažėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Slaugytojams ir sveikatos priežiūros darbuotojams tinkamo fizinio kontakto skatinimas gali būti papildoma pagalba pacientams, sergantiems hipertenzija ar širdies ligomis.
Imuninės sistemos stiprinimas per žmogiškąjį ryšį
Imuninės sistemos stiprinimas per žmogiškąjį ryšį
Reguliarus fizinis prisilietimas, ypač apkabinimas, yra labai naudingas žmogaus imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad apkabinimai skatina baltųjų kraujo kūnelių ir antikūnų, padedančių kovoti su infekcijomis, gamybą. Karnegio Mellono universitete atlikti tyrimai rodo, kad reguliariai apkabinami asmenys pasižymi didesniu atsparumu peršalimo virusams.
Šį imunitetą stiprinantį poveikį lemia streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, kurio nuolatinis padidėjęs kiekis gali slopinti imuninės sistemos veiklą, sumažėjimas. Fizinis prisilietimas suaktyvina slėgio receptorius, kurie sukelia parasimpatines reakcijas, perjungia organizmą iš kovos arba bėgimo režimo į poilsio ir virškinimo režimą, sudarydamas idealias sąlygas imuninėms ląstelėms efektyviai veikti.
Streso hormonų slopinimas ir nerimo mažinimas
Reguliarus apkabinimas yra labai naudingas psichikos sveikatai, nes mažina streso hormonų kiekį žmogaus organizme. Tyrimai rodo, kad apkabinimai mažina kortizolio, pagrindinio hormono, susijusio su stresu ir nerimu, gamybą.
Fizinis prisilietimas suaktyvina slėgio receptorius, vadinamus Paciniano kūneliais, kurie siunčia signalus į klajoklį nervą, lėtina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį. Ši parasimpatinė reakcija neutralizuoja kovos arba bėgimo reakciją, atsirandančią stresinėse situacijose.
Tyrimai rodo, kad vos 20 sekundžių apkabinimas gali labai sumažinti nerimo lygį. Šis paprastas veiksmas išskiria oksitociną, dažnai vadinamą „suartėjimo hormonu”, kuris skatina pasitikėjimo ir atsipalaidavimo jausmą ir mažina baimės reakcijas.
