Vis daugiau žmonių Lietuvoje nusprendžia keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų įpročių. Vienas iš jų – alkoholio vartojimas. Nors tai sveikintinas sprendimas, ekspertai pabrėžia: staigus alkoholio atsisakymas po ilgo vartojimo laikotarpio gali tapti pavojingas sveikatai, jei tai daroma be tinkamos priežiūros.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms, ypač priklausomiems, netikėtas nutraukimas gali sukelti rimtus neurologinius ir fiziologinius sutrikimus, vadinamus abstinencijos sindromu.
Kodėl staigus nutraukimas gali būti pavojingas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis Europos klinikų įspėja: alkoholio vartojimo nutraukimas be gydytojo priežiūros gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai – stiprus nerimas, nemiga, drebėjimas, padidėjęs kraujospūdis. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti haliucinacijos ar net traukuliai.
Gydytojas toksikologas dr. Marius Šidlauskas teigia: „Kai organizmas ilgą laiką gauna alkoholio, jo nervų sistema prie to adaptuojasi. Staigus nutraukimas gali išbalansuoti organizmo biocheminę pusiausvyrą ir sukelti rimtus sutrikimus.“
Svarbiausia – nesupainioti detoksikacijos su valios pastangomis. Priklausomybė yra liga, o jos gydymas reikalauja medicininės priežiūros.
Ką sako naujausi moksliniai tyrimai?
2018 metais žurnale „The Lancet Psychiatry“ publikuotas tyrimas parodė, kad apie 5–10 procentų žmonių, priklausomų nuo alkoholio, patiria vadinamąjį „delirium tremens“ – pavojingiausią abstinencijos formą. Ši būklė pasižymi orientacijos praradimu, psichoze, kūno temperatūros pakilimu iki 40 °C ir net gyvybei pavojingu širdies ritmo sutrikimu.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad šis sindromas gali prasidėti net ir praėjus 48–72 valandoms po paskutinės alkoholio dozės, todėl rizika išlieka ne tik pirmąją dieną. Šios būklės mirtingumas, net ir gydymo įstaigose, gali siekti iki 15 procentų.
Psichologinės pasekmės: nematomos, bet svarbios
Staigus alkoholio atsisakymas gali turėti ir stiprų emocinį poveikį. Kai kurie žmonės, ypač ilgai vartoję alkoholį kaip priemonę nusiraminti ar atsipalaiduoti, po nutraukimo susiduria su padidėjusiu nerimu, depresija, dirglumu ar net suicidinėmis mintimis.
Pasak psichiatro doc. Dainiaus Pūro, alkoholio atsisakymas yra procesas, kuriame svarbu ne tik medicininė, bet ir emocinė parama. „Kai alkoholis buvo tarsi psichologinis atramos taškas, jo netekimas gali išprovokuoti paslėptas emocines traumas. Be tinkamos pagalbos – rizika labai didelė“, – teigia ekspertas.
Dėl to vis daugiau psichologų ir psichiatrų akcentuoja: sveikimo procese itin svarbus kompleksinis požiūris – fizinis, emocinis ir socialinis.
Kaip atsisakyti alkoholio saugiai?
Pirmas žingsnis – pasitarti su sveikatos specialistu. Priklausomai nuo vartojimo trukmės, kiekio ir organizmo būklės, gydytojas gali pasiūlyti kelis saugius atsisakymo būdus.
Antras žingsnis – palaipsnis kiekio mažinimas. Kai kuriais atvejais tai efektyvesnė strategija nei staigus nutraukimas, nes leidžia organizmui pamažu prisitaikyti prie naujos būsenos.
Trečias žingsnis – detoksikacija gydymo įstaigoje. Čia pacientams skiriami specialūs vaistai (benzodiazepinai, tiaminas, magnio ir kalio papildai), kurie padeda sušvelninti abstinencijos simptomus. Taip pat atliekami reguliarūs tyrimai ir stebima širdies bei kepenų funkcija.
Ketvirtas žingsnis – psichologinė pagalba. Grupinės terapijos, tokios kaip Anoniminiai alkoholikai, individuali psichoterapija ar artimųjų palaikymas gali būti kritiškai svarbūs išlaikant blaivumą.
Alkoholis ir priklausomybė – ne tik valios klausimas
Priklausomybė dažnai klaidingai siejama tik su žmogaus silpnumu ar valios stoka. Toks požiūris ne tik netikslus, bet ir žalingas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto neurologė prof. Lina Petrauskienė pabrėžia: „Alkoholio vartojimas ilgainiui keičia smegenų neuromediatorių veiklą, ypač dopamino ir GABA sistemose. Tai lemia, kad be alkoholio žmogus nebejaučia džiaugsmo, ramybės ar net fizinio komforto.“
Dėl šių biocheminių pokyčių priklausomybė tampa medicinine, o ne moraline problema. Todėl gydymas turi būti paremtas moksliškais metodais, o ne vien savarankišku apsisprendimu.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Ekspertai rekomenduoja nedelsti ir kreiptis pagalbos šiais atvejais:
Jei vartojimas truko ilgiau nei kelis mėnesius ar metus
Jei per dieną išgeriamas daugiau nei vienas alkoholinio gėrimo vienetas
Jei bandymai mesti jau buvo nesėkmingi
Jei jaučiate nerimą, nemigą, drebulį ar kitus abstinencijos požymius
Jei kyla minčių apie savižudybę arba stipriai krenta nuotaika
Gydytojai primena, kad pagalba Lietuvoje yra prieinama anonimiškai – priklausomybės ligų centrai, savivaldybių priklausomybių kabinetai bei psichologinės pagalbos linijos dirba visą parą.
Saugus atsisakymas – sveiko gyvenimo pradžia
Alkoholio atsisakymas yra vienas svarbiausių žingsnių į sveikesnį gyvenimą. Tačiau tai – procesas, o ne momentinis sprendimas. Svarbiausia – suprasti, kad šis kelias neturi būti einamas vienam.
Mokslas ir medicina siūlo saugius bei efektyvius būdus, kaip atsikratyti priklausomybės, sumažinti rizikas ir išsaugoti fizinę bei emocinę sveikatą.
Todėl jei svarstote atsisakyti alkoholio – darykite tai atsakingai, informuotai ir su profesionalų pagalba. Tai ne silpnumas – tai stiprybės ženklas.
