Kai buvau mažas, stebėdavausi: močiutė ryte visada išgerdavo kažką keisto. Mažą šaukštą tamsaus, aromatingą skysčio. „Kas tai?” — klausdavau. „Mano vaistas,” — atsakydavo ji ir šypsodavosi.
Ji gyveno devyniasdešimt trejus metus. Ir kiek pamenu — sirgo retai. Labai retai.
Kai ji mirė, radau jos užrašų knygelę. Ten buvo receptas. Tas pats, kurį ji gėrė kiekvieną rytą dešimtmečius.
Dabar jį geriu ir aš.
Ne stebuklas — bet veikia
Iš karto pasakysiu: tai ne panacėja. Ne vaistas nuo visko. Bet tai — senas, patikrintas receptas, kurį naudojo mūsų seneliai.
Kas jame yra:
- Gvazdikėliai
- Lauro lapai
- Juodieji pipirai
- Žiupsnelis kepimo sodos
Keturi paprasti ingredientai. Kiekvienas — su savo paskirtimi.
Kodėl būtent šie ingredientai
Gvazdikėliai
Tie maži, tamsūs „vinukai” — ne tik Kalėdų prieskoniai. Jie turi:
- Eugenolį — junginį su antiseptinėmis savybėmis
- Šildantį poveikį — gerina kraujotaką
- Gerklės valymą — padeda, kai drasosi
Močiutė sakydavo: „Gvazdikėliai — nuo peršalimo.” Ir ji buvo teisi.
Lauro lapai
Tas pats lapas, kurį dedame į sriubą. Bet jis turi ir vaistinių savybių:
- Mažina uždegimą
- Ramina kvėpavimo takus
- Turi švelnų raminantį poveikį
Juodieji pipirai
Ne tik aštrumas. Juodieji pipirai:
- Gerina virškinimą
- Padeda įsisavinti kitas medžiagas
- Šildo organizmą iš vidaus
- „Pažadina” sustingusią energiją
Kepimo soda
Čia daugelis nustembą. Bet soda (natrio bikarbonatas):
- Neutralizuoja rūgštingumą
- Ramina sudirgusias gleivinės
- Padeda, kai gerklė „dega”
Kartu šie keturi ingredientai — tarsi mažas „vidinis valiklis”.
Kaip paruošti
Receptas iš močiutės knygelės:
Ko reikia:
- Du puodeliai vandens
- Trys–keturi gvazdikėliai
- Du lauro lapai
- Keturi–penki juodųjų pipirų grūdeliai
- Žiupsnelis kepimo sodos (maždaug ant peilio galo)
Paruošimas:
Vandenį supilkite į puodą. Įdėkite gvazdikėlius, lauro lapus ir pipirus.
Užvirinkite ir virkite ant mažos ugnies penkias–septynias minutes. Vanduo turėtų įgauti šviesiai rudą atspalvį.
Nuimkite nuo ugnies. Įberkite kepimo sodą — šiek tiek suputos, tai normalu.
Išmaišykite. Nukoškite.
Supilkite į švarų stiklinį indą. Leiskite atvėsti.
Kaip laikyti
- Šaldytuve — iki trijų–keturių dienų
- Kambario temperatūroje — tik vieną dieną
- Užrašykite datą — kad nepamirštumėte
Geriau ruošti mažais kiekiais ir dažniau, nei laikyti ilgai.
Kaip vartoti
Įprastas vartojimas
Dozė: Vienas valgomasis šaukštas.
Laikas: Ryte, tuščiu skrandžiu, prieš pusryčius.
Temperatūra: Šiltas (pašildykite, jei laikėte šaldytuve).
Kai sergate
Jei jaučiate pirmus peršalimo simptomus:
- Vieną šaukštą ryte
- Vieną šaukštą per pietus
- Vieną šaukštą vakare prieš miegą
Nosies užgulimui
Čia — netikėtas būdas, kurį radau močiutės užrašuose:
Vieną lašą (tikrai tik vieną!) į kiekvieną šnervę. Įlašinkite ir gulėkite kelias minutes.
Skamba keistai, bet močiutė rašė: „Nosis atsidaro per kelias minutes.”
Svarbu: Pradėkite nuo vieno lašo. Jei per stipru — praskieskite vandeniu.
Ką pajusite
Per pirmas dienas — galbūt nieko ypatingo. Bet po savaitės ar dviejų reguliaraus vartojimo:
Ryte:
- Lengvesnis pabudimas
- Mažiau tos „užgulimo” jausmas
- Gerklė — ramesnė
Per dieną:
- Stabilesnė energija
- Mažiau virškinimo problemų
- Bendrai — geresnė savijauta
Ilgainiui:
- Rečiau peršąlate
- Greičiau atsigaunate, jei sergate
- Stipresnis organizmas bendrai
Kam reikia būti atsargiems
Šis receptas — ne visiems:
Skrandžio problemos.
Jei turite opą, gastritą ar stiprų refliuksą — pipirai ir prieskoniai gali sudirginti. Pradėkite nuo labai mažos dozės arba pasitarkite su gydytoju.
Vartojantys vaistus.
Kai kurie prieskoniai gali sąveikauti su vaistais. Jei vartojate kraujospūdžio, kraujo skystinančius ar kitus svarbius vaistus — pasitarkite.
Nėščios ir žindančios.
Geriau susilaikyti arba konsultuotis. Kai kurie prieskoniai gali būti per stiprūs.
Vaikai.
Iki šešerių metų — geriau ne. Vyresniems — tik labai praskiestą ir mažomis dozėmis.
Jautri virškinimo sistema.
Jei žarnynas reaguoja į viską — pradėkite labai atsargiai.
Klausimai, kuriuos dažnai užduoda
Ar galima gerti kasdien?
Taip, bet nedidelėmis dozėmis. Vienas šaukštas ryte — visiškai normalu.
Ar galima pridėti medaus?
Galima. Kai kurie prideda šaukštelį medaus, kad skonis būtų švelnesnis. Bet pridėkite, kai gėrimas jau atvėsęs — kad medus neprarastų savybių.
Ar galima gerti kartu su kava?
Geriau ne iš karto. Palaukite bent trisdešimt minučių tarp jų.
Kiek laiko reikia gerti, kad pajusčiau efektą?
Kai kurie jaučia pagerėjimą per kelias dienas. Kitiems reikia savaitės ar dviejų. Kiekvienas organizmas skirtingas.
Ar galima ruošti daugiau ir laikyti ilgiau?
Galima užšaldyti ledinukų formose ir tirpinti po vieną kiekvieną rytą. Bet šviežias — visada geriau.
Mano patirtis
Pradėjau gerti šį „vaistą” prieš trejus metus, kai radau močiutės receptą.
Pirmą mėnesį — nieko ypatingo. Tiesiog naujas rytinis ritualas.
Po trijų mėnesių — pastebėjau: tą žiemą nepersrgau. Net kai biure visi sirgo — aš likau sveika.
Antrą žiemą — tas pats. Vienas lengvas peršalimas, kuris praėjo per dvi dienas.
Ar tai tik dėl šio gėrimo? Tikriausiai ne vien. Bet jis — tikrai dalis to.
Močiutės išmintis
Jos užrašų knygelėje buvo dar viena pastaba:
„Svarbiausia — nuoseklumas. Ne tada, kai sergi. O kiekvieną rytą, kad nesirgtum.”
Ji gėrė šį gėrimą ne kaip vaistą nuo ligos. O kaip prevenciją. Kaip rytinį ritualą. Kaip rūpestį savimi.
Devyniasdešimt treji metai. Ir retai sirgo.
Gal ir aš taip.
Jei norite pabandyti
Pirma savaitė:
Paruoškite mažą porciją. Gerkite vieną šaukštą ryte. Stebėkite, kaip jaučiatės. Ar nėra diskomforto? Ar skrandis reaguoja normaliai?
Antra savaitė:
Jei viskas gerai — tęskite. Pradėkite pastebėti pokyčius.
Po mėnesio:
Įvertinkite. Ar jaučiatės geriau? Ar mažiau pavargstate? Ar gerklė ramesnė?
Ilgainiui:
Padarykite tai įpročiu. Kaip dantų valymą. Kaip rytinę kavą. Tiesiog — dalis dienos.
Paskutinis žodis
Tai ne stebuklas. Ne vaistas nuo visų ligų. Ne pakaitalas gydytojui.
Bet tai — senas, patikrintas receptas, kurį naudojo mūsų seneliai. Ir jie kažką žinojo.
Močiutė gyveno ilgai ir sirgo retai. Ar tai dėl šio gėrimo? Gal iš dalies.
O gal tiesiog — dėl to, kad kiekvieną rytą ji skyrė kelias minutes rūpesčiui savimi.
Ir tai — jau verta.





