Vaikystėje nakvodavau pas močiutę. Jos lova kvepėjo keistai – kažkuo žolėtu, šiltu, senu.
Kartą pakėliau pagalvę ir radau – lauro lapą. Sudžiūvusį, trapų.
„Kam čia tas lapas?” – klausiau.
„Kad miegas būtų geras. Ir sapnai – aiškūs.”
Tada nesupratau. Galvojau – seni žmonės, keisti įpročiai.
Praėjo 30 metų, kol supratau, ką ji turėjo omenyje.
Kai pradėjau blogai miegoti
Po keturiasdešimties pradėjau naktimis suktis. Užmiegu – pabundu. Vėl užmiegu – vėl pabundu. Rytą keliuosi be jėgų.
Vaistų nenorėjau. Arbatos su meliasa išgerdavau – padėdavo vakarą, bet ne visą naktį.
Ir tada prisiminiau močiutę. Tą lauro lapą po pagalve.
„Nu ką aš prarasiu?” – pagalvojau.
Pirma savaitė
Nusipirkau lauro lapų – tų pačių, kuriuos dedu į sriubą. Vieną padėjau po pagalve.
Pirmas vakaras – nieko ypatingo. Užmigau kaip visada.
Bet ryte… kažkas buvo kitaip. Atmenu sapną. Visą, aiškiai. Seniai taip nebuvo.
Antra naktis – vėl sapnas. Trečia – irgi.
Po savaitės pasakiau vyrui: „Atrodo, kad geriau miegu.”
„Nuo lauro lapo?” – jis neslėpė skepticizmo.
„Gal.”
Ką reiškia lauras tradicijose
Pradėjau skaityti. Pasirodo, lauro lapai nuo senovės laikomi apsaugos simboliu.
Senovės graikai vainikavo juos ant galvos – pergalei ir išminčiai. Romėnai dėjo po pagalve – tikėjo, kad duoda pranašiškus sapnus.
Lietuvoje močiutės irgi tai žinojo. Liaudies tradicija, perduodama per kartas.
Draugė Rasa, kuri domisi žolininkystė, paaiškino:
„Lauro lapai turi eterinių aliejų. Subtilus kvapas veikia nervų sistemą – ramina. Tai ne magija, tai chemija.”
„Bet kodėl po pagalve?”
„Nes ten arčiausiai galvos. Kvapas pasiekia per visą naktį.”
Ji dar pasakė, kad lauras senovėje buvo naudojamas pranašiškiems sapnams. Žyniai dėdavo po pagalve prieš svarbius sprendimus. Gal todėl ir man sapnai tapo aiškesni – smegenys ramesnės, sapnai ryškesni.
Kaip aš dabar darau
Mano ritualas paprastas:
Vieną lauro lapą – po pagalve. Keičiu kas 2-3 savaites, kai kvapas išblėsta.
Kartais – prieš miegą palaikau lapą rankose minutę. Kaip meditacija. Nusiraminau, susikaupiu.
Nieko sudėtingo. Nieko brangaus.
Ar tai veikia visiems?
Pasakiau kelioms draugėms. Vienos sako – padeda. Kitos – nieko nepajuto.
Gal tai placebo? Gal ritualas? Gal tiesiog tas momentas prieš miegą, kai sustoji ir susikaupti?
Nežinau. Bet man veikia.
Vyras dabar irgi turi savo lapą. Nors iš pradžių juokėsi.
Močiutės išmintis
Paskambinau mamai ir papasakojau.
„Tu žinai, kad močiutė visada taip darė?” – paklausiau.
„Žinau. Ir jos mama. Tai senas dalykas.”
„Kodėl man anksčiau nepasakei?”
„Būtum tikėjusi? Jaunystėje visi galvoja, kad senieji metodai – nesąmonė. Reikia pačiam ateiti.”
Ji teisi. Kai kam reikia 30 metų, kad suprastum tai, ką močiutė žinojo visą gyvenimą.
Dabar, kai padedu lauro lapą po pagalve – prisimenu ją. Tą kvapą, tą lovą, tą ramybę. Gal tai irgi dalis poveikio – ryšys su praeitimi, su šaknimis.
Bet nesvarbu. Miegu geriau. Ir to užtenka.
Lauro lapas po pagalve – gal mokslas, gal tradicija, gal tiesiog ramybė. Bet kai miegi geriau – ar svarbu, kaip tai pavadinti?
