Rudenį, kai sodai aplink namus nusiberia riešutais, daugelis jų tiesiog supūna arba sugraužiami kenkėjų. O juk tinkamai išdžiovinti riešutai gali išsilaikyti kelis mėnesius ir likti tokie pat skanūs kaip ką tik nuskinti. Šį metodą mūsų seneliai naudojo dešimtmečius – ir jis veikia iki šiol.
Kaip atrinkti riešutus džiovinimui
Viskas prasideda nuo tinkamo atrinkimo. Rinkitės tik tvirtus, nesuskilusius riešutus be jokių skylučių ar pelėsio žymių. Suskilę kevalai – tiesus kelias į vidinį gedimą: drėgmė patenka į vidų, ir riešutas pradeda pūti dar džiovinimo metu.
Atrinktus riešutus nuplaukite po tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte žemės likučius ir dulkes. Tada nusausinkite švaria šluoste ir išdėliokite ant rankšluosčio vienu sluoksniu – tegul paviršius apdžiūsta, kol imsite juos džiovinti.
Jei derlius didelis, verta užsirašyti datą ir veislę. Taip vėliau žinosite, kuriuos riešutus suvartoti pirmiausia.
Du patikrinti džiovinimo būdai
Yra du klasikiniai metodai, kuriuos naudojo mūsų seneliai ir kurie puikiai veikia iki šiol.
Džiovinimas ore – paprasčiausias būdas. Riešutus išdėstykite vienu sluoksniu ant kvėpuojančio paviršiaus – tinklelio arba švarios šluostės. Svarbiausia – vieta turi būti šilta, gerai vėdinama ir pavėsinga. Tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti riešutų kokybę. Kas porą dienų riešutus apverskite, kad jie džiūtų tolygiai. Procesas trunka kelias dienas ar net savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų.
Džiovinimas orkaitėje – greitesnis variantas. Nustatykite žemą temperatūrą – apie 50–60 °C. Riešutus išdėstykite ant kepimo skardos vienu sluoksniu, orkaitės dureles palikite pravirtas, kad cirkuliuotų oras. Kas 30–60 minučių riešutus pamaišykite. Visas procesas užtrunka kelias valandas.
Svarbu neperkaitinti – per aukšta temperatūra gadina riešutų riebalus, jie tampa karčios skonio. Geriau džiovinti ilgiau ir švelniau nei skubėti ir sugadinti.
Kaip laikyti, kad riešutai nesugęstų
Išdžiovinti riešutai geriausiai išsilaiko hermetiškuose induose – stiklainiuose arba maistui skirtuose plastikiniuose konteineriuose su sandariais dangteliais. Laikykite juos vėsioje, tamsioje vietoje – spintelėje ar sandėliuke. Venkite vietos šalia radiatorių ar kitų šilumos šaltinių.
Kartais patikrinkite, ar neatsirado nemalonaus kvapo, kondensato ant indo sienelių ar, neduok Dieve, vabzdžių. Jei pastebėjote ką nors įtartino – tuos riešutus geriau išmesti.
Kevalų panaudojimas sode
Net ir kevalai neturėtų keliauti į šiukšiadėžę. Susmulkinti riešutų kevalai – puiki organinė mulčiavimo medžiaga. Paskleiskite juos po krūmais ar lysvėse: jie slopina piktžoles, laiko drėgmę dirvoje ir pamažu yra, praturtindami žemę organinėmis medžiagomis.
Naudokite saikingai ir stebėkite dirvožemio būklę. Kai kurie kevalai, ypač graikinių riešutų, gali šiek tiek rūgštinti dirvą, todėl netinka visiems augalams. Geriausiai tinka daugiamečiams krūmams ir medžiams.
Taip paprasta močiutės išmintis leidžia ne tik išsaugoti derlių žiemai, bet ir grąžinti dalį gamtai atgal į sodą.
