Miego apnėja vargina milijonus žmonių, tačiau ji vis dar plačiai nediagnozuojama. Šis kvėpavimo sutrikimas sukelia pasikartojančius oro srauto pertrūkius miego metu ir gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų. Sergantieji dažnai jaučia dienos nuovargį, rytinį galvos skausmą ir sunkumus susikaupti, tačiau nesupranta, kodėl. Partneriai gali pastebėti garsų knarkimą, dusulį ar nerimą keliančias kvėpavimo pauzes. Ankstyvas šių įspėjamųjų ženklų atpažinimas gali lemti skirtumą tarp tolesnio sveikatos būklės blogėjimo ir veiksmingo gydymo. Simptomai gali būti nepastebimi, bet pasekmės – ne.
Kas yra miego apnėja ir kodėl ji svarbi
Miego apnėja – potencialiai rimtas miego sutrikimas, kai miego metu kvėpavimas nuolat sustoja ir prasideda. Tai gali atsitikti dešimtis ar net šimtus kartų per naktį, dažnai ligoniui to nežinant.
Skiriami trys pagrindiniai tipai: obstrukcinė, centrinė ir kompleksinė miego apnėja. Negydoma ši būklė didina rimtų sveikatos problemų, įskaitant aukštą kraujospūdį, širdies ligas, 2 tipo diabetą ir insultą, riziką.
Be fizinės sveikatos, miego apnėja daro didelę įtaką kasdieniam gyvenimui dėl pernelyg didelio mieguistumo dieną, sunkumų susikaupti, dirglumo ir pablogėjusių pažintinių funkcijų. Šios būklės atpažinimas ir gydymas yra labai svarbus tiek tiesioginei gerovei, tiek ilgalaikiams sveikatos rezultatams.
Įprasti dienos simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Labiausiai iškalbingi miego apnėjos požymiai dažnai pasireiškia ne tik miegant, bet ir budrumo valandomis. Per didelis mieguistumas dienos metu, nepaisant pakankamo miego laiko, yra skiriamasis simptomas, nes miego fragmentiškumas trukdo atkuriamajam poilsiui.
Dėl deguonies svyravimų naktį dažnai atsiranda rytiniai galvos skausmai. Sunkumas susikaupti, atminties sutrikimai ir dirglumas yra dažni kognityviniai padariniai, o sumažėjęs lytinis potraukis ir nuotaikos pokyčiai gali turėti įtakos santykiams.
Daugelis pacientų jaučia nuolatinį nuovargį, nepriklausomai nuo miego trukmės, taip pat burnos džiūvimą ar gerklės skausmą atsibudus. Asmenys gali užmigti ramiai dirbdami arba pranešti, kad jaučiasi nepailsėję, nors miega visą naktį. Šie simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui, todėl juos lengva atmesti.
Nakties įspėjamieji ženklai, kuriuos gali pastebėti jūsų partneris
Nakties įspėjamieji ženklai, kuriuos gali pastebėti jūsų partneris
Nors dienos simptomai yra svarbios užuominos, naktį pasireiškiantys požymiai dažnai pirmieji įspėja miego partnerį apie galimą miego apnėją.
Partneriai paprastai pastebi garsų, nuolatinį knarkimą, kurį pertraukia tyla, o po to pasigirsta dusulys arba dusulys. Šios kvėpavimo pauzės, trunkančios nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, gali kartotis visą naktį. Neramus miegas, kai dažnai keičiama padėtis, gali rodyti, kad žmogus stengiasi tinkamai kvėpuoti.
Kiti pastebimi požymiai: didelis prakaitavimas naktį, neįprasti judesiai miego metu ir epizodai, kai žmogus pabunda sutrikęs ar dezorientuotas. Kai kuriems asmenims dėl hormoninių pokyčių, kuriuos sukelia kvėpavimo sutrikimai, pasireiškia noktiurija – dažnas šlapinimasis naktį.
Šiuos partnerio pastebėtus simptomus būtina įvertinti mediciniškai, nes ankstyva intervencija gali užkirsti kelią rimtoms sveikatos komplikacijoms.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę
Keletas skirtingų veiksnių labai padidina miego apnėjos išsivystymo riziką, o labiausiai paplitęs ir modifikuojamas veiksnys yra nutukimas. Perteklinis svoris aplink kaklą gali suspausti kvėpavimo takus miego metu.
Vyrams kyla didesnė rizika nei moterims, nors moterims rizika padidėja po menopauzės. Didelę įtaką turi ir amžius – dažniau serga vyresni nei 40 metų asmenys. Šeimos anamnezė rodo genetinius komponentus.
Anatominės savybės, pavyzdžiui, padidėjusios tonzilės, mažas žandikaulis ar iškrypusi pertvara, sukuria polinkį. Tam tikros sveikatos būklės – hipertenzija, diabetas ir širdies sutrikimai – dažnai sutampa su miego apnėja.
Gyvenimo būdas, įskaitant rūkymą ir alkoholio vartojimą prieš miegą, dar labiau padidina riziką.
Kada kreiptis į gydytoją
Norint laiku diagnozuoti ir gydyti miego apnėją, labai svarbu žinoti, kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl galimos miego apnėjos. Asmenys turėtų kreiptis į gydytoją, jei jaučia nuolatinį garsų knarkimą, kvėpavimo pauzes miego metu, rytinius galvos skausmus, pernelyg didelį mieguistumą dieną arba sunkumus susikaupti.
Papildomi nerimą keliantys simptomai: prabudimas, kai trūksta oro, nuolatinė nemiga arba dirglumas be jokio paaiškinimo. Asmenys, sergantys hipertenzija, širdies ligomis ar 2 tipo cukriniu diabetu, turėtų būti ypač budrūs dėl miego sutrikimų.
Neatidėliokite įvertinimo, jei miego sutrikimai trukdo kasdieniam darbui ar gyvenimo kokybei, nes negydoma miego apnėja gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.
Gydymo galimybės ir gyvenimo būdo pokyčiai
Veiksmingas miego apnėjos gydymas paprastai apima medicininių intervencijų ir gyvenimo būdo pakeitimų, pritaikytų atsižvelgiant į būklės sunkumą, derinį. CPAP aparatai tebėra auksinis gydymo standartas, nes jais tiekiamas suslėgtas oras, kad miego metu kvėpavimo takai būtų atviri.
Alternatyvūs gydymo būdai – burnos aparatai, keičiantys žandikaulio padėtį, chirurginės procedūros, kurių metu pašalinami kliudantys audiniai, ir naujesni implantuojami prietaisai, stimuliuojantys kvėpavimo takų raumenis.
Pacientams, turintiems antsvorio, žymiai pagerėja simptomai. Kiti naudingi gyvenimo būdo pokyčiai:
- Vengti alkoholio prieš miegą
- reguliaraus miego grafiko sudarymas
- miegojimas ant šono, o ne ant nugaros
- Metimas rūkyti
- Alergijų ir nosies užgulimo valdymas
