Kiek pamenu, močiutė po kiekvienos vakarienės išsitraukdavo mažą tamsaus stiklo buteliuką ir įlašindavo kelis lašus į stiklinę vandens. „Nuo pilvo,” – sakydavo ji ir daugiau neaiškindavo. Mes, vaikai, manėme, kad tai kažkoks senas įprotis, nieko daugiau.
Dabar, kai pati pradedu jausti, kaip po sotesnio valgio pilvas tampa kaip balionas, prisiminiau tą buteliuką. Paklausiau mamos, kas ten buvo. „Mėtų tinktūra,” – atsakė ji. – „Močiutė pati darydavo. Nori recepto?”
Taip prasidėjo mano pažintis su priemone, kuri stovi vaistinių lentynose, bet kurios niekas nereklamuoja.
Kas yra mėtų tinktūra ir kuo ji skiriasi nuo arbatos
Tinktūra – tai koncentruotas ekstraktas. Šviežius mėtų lapus mirkote alkoholyje kelias savaites, kol alkoholis ištraukia visas veikliąsias medžiagas: mentolį, aromatinius aliejus, flavonoidus.
Rezultatas – stiprus, kvapnus skystis, kurio reikia vos kelių lašų. Viena arbatos puodelis turi daug mažiau veikliųjų medžiagų nei tie keli lašai tinktūros. Be to, tinktūra nesugadinama – tamsiame buteliuke ji gali stovėti metus ir neprarasti stiprumo.
Močiutė tai žinojo intuityviai. Mes dabar turime mokslinius paaiškinimus.
Trys situacijos, kai tinktūra padeda
Po sunkaus valgio. Keli lašai, praskiesti vandenyje arba užlašinti ant cukraus gabalėlio, nuramina virškinimo traktą. Mentolius atpalaiduoja lygiuosius raumenis, dėl ko maistas lengviau juda, o pūtimas sumažėja. Močiutė tai darė po kiekvienų pietų ir vakarienės – ypač po švenčių, kai stalai lūždavo nuo patiekalų.
Prieš miegą. Maža dozė vakare padeda atsipalaiduoti. Ne kaip migdomieji – švelniau. Tiesiog nuima dienos įtampą, nuramina nervus. Užmiegi lengviau, o ryte nesijauti apkvaišęs.
Nuo galvos skausmo. Čia naudojama kitaip – ne geriama, o tepama. Keliais lašais patrinamos smilkiniai ir kaklas. Mentolio vėsinantis poveikis atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir pagerina kraujotaką. Padeda ne nuo migrenos, bet nuo tos kasdienės įtampinės galvos, kuri atsiranda po ilgos dienos prie kompiuterio.
Kaip pasigaminti patiems
Močiutės receptas buvo paprastas, ir aš jį šiek tiek patobulinau pagal šiuolaikinius patarimus.
Reikia šviežių mėtų lapų – geriausia pipirmėčių, jos aromatingiausios. Lapus susmulkinu, sudedu į švarų stiklinį stiklainį ir užpilu stipriu alkoholiu – degtine arba spiritu, praskiestu iki 40–50 procentų. Alkoholis turi uždengti lapus bent vienu centimetru.
Uždarau, pažymiu datą ir palieku tamsioje spintelėje. Kasdien pakratau. Po keturių savaičių nukošiu per marlę į tamsaus stiklo buteliuką su lašintuvu.
Viskas. Vienas stiklainis mėtų duoda tinktūros, kurios užtenka pusmečiui ar ilgiau.
Kiek lašinti ir kaip dažnai
Pradėkite nuo vieno–dviejų lašų, praskiestų šaukšte vandens. Jei viskas gerai – galima didinti iki penkių. Daugiau nereikia – tinktūra koncentruota, ir perteklius gali sudirginti skrandį.
Virškinimui – kartą ar du per savaitę, po sunkesnio valgio. Miegui – vakarais, kai jaučiate, kad reikia. Galvos skausmui – pagal poreikį, bet ne kasdien.
Tai ne vaistas, kurį reikia gerti reguliariai. Tai priemonė, kuri stovi spintelėje ir laukia, kol prireiks.
Kam geriau susilaikyti
Nėščioms moterims mėtų tinktūra nerekomenduojama – mentolius gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Tas pats galioja mažiems vaikams.
Jei vartojate vaistus, ypač nuo rėmens ar virškinimo sutrikimų, pasitarkite su gydytoju – mėtos gali sąveikauti su kai kuriais preparatais.
Prieš tepant ant odos – patikrinkite ant mažo plotelio, ar nėra alergijos. Kai kuriems žmonėms mentolius sukelia dirginimą.
Ir svarbiausia – alkoholis sudėtyje. Jei vengiate alkoholio dėl sveikatos ar kitų priežasčių, ši tinktūra ne jums.
Kodėl vaistinės to nereklamuoja
Mėtų tinktūra kainuoja kelis eurus, o namie pagaminta – beveik nieko. Ji neužima vietos reklamose, nes nėra pelningos. Farmacinės kompanijos verčiau parduos brangų virškinimo preparatą nei primins apie seną receptą, kurį galima pasidaryti pačiam.
Bet močiutė tai žinojo. Ir jos mama prieš ją. Ir dar anksčiau.
Kai kurie dalykai veikia ne todėl, kad juos reklamuoja, o todėl, kad juos naudojo kartos prieš mus. Mėtų tinktūra – vienas iš jų.
Dabar ir aš turiu savo tamsų buteliuką spintelėje. Ir po sotesnės vakarienės darau tą patį, ką darė močiutė – kelias lašas į stiklinę vandens. Nuo pilvo.
