Melatonino tabletės gali iš naujo sureguliuoti cirkadinį ritmą esant reaktyviniam atsilikimui (jet lag), pamaininiam darbui ar uždelstos miego fazės sindromui, ir padėti, kai pagrindinė problema yra grafikas, o ne nerimas ar skausmas. Jų nauda priklauso nuo dozės, vartojimo laiko ir šviesos poveikio; jos nėra patikimas vaistas nuo nemigos, kurią sukelia medicininės priežastys. Trumpi vartojimo kursai paprastai yra saugūs, tačiau galimi šalutiniai poveikiai ir vaistų sąveikos. Toliau paaiškinama, kam tai naudinga, kada ne, dozavimas, rizikos ir alternatyvos.
Kada melatoninas padeda (kam jis naudingas)
Esant cirkadiniam nesutapimui—pavyzdžiui, dėl reaktyvinio atsilikimo (jet lag), rotuojamo ar nuolatinio naktinio pamaininio darbo ir nereguliaraus miego grafiko—melatonino papildai gali būti naudingi, nes jie signalizuoja subjektyvią naktį ir padeda paankstinti arba sutvirtinti miego laiką.
Jis naudingas trumpalaikiam fazės poslinkiui (kelionėms rytų–vakarų kryptimi), darbuotojams, kuriems reikia miegoti dieną, ir asmenims, turintiems uždelsto miego–budrumo fazės sutrikimą arba nereguliarų miego–budrumo ritmo sutrikimą.
Didžiausia klinikinė nauda pasiekiama tada, kai vartojimo laikas ir dozė atitinka cirkadinę fazę, o šviesos poveikis yra kontroliuojamas.
Melatoninas nėra sedatyvas; jis palengvina užmigimą atkurdamas nakties signalus. Vartojimas turėtų būti ribotos trukmės ir integruotas su elgesio strategijomis.
Kai melatoninas nepadeda sutvarkyti miego
Dažnai melatoninas nepadeda pagerinti miego, kai pagrindinės problemos yra psichologinės, medicininės ar elgesio pobūdžio, o ne susijusios su pasislinkusiu cirkadiniu signalu.
Klinikiniai įrodymai rodo ribotą naudą, kai nemigą lemia nerimas, depresija, lėtinis skausmas, hiperbudrumas ar stimuliantų vartojimas.
Miego fragmentacija dėl miego apnėjos, neramių kojų sindromo, skydliaukės ligų ar vaistų šalutinio poveikio į melatoniną nereaguos.
Prasta miego higiena — nereguliarus grafikas, ryški šviesa vakare, kofeinas ar alkoholis — reikalauja elgesio intervencijų.
Per didelis pasikliovimas melatoninu gali užmaskuoti gydomas būkles ir atidėti tinkamą terapiją.
Prieš rekomenduojant melatoniną kaip pagrindinį gydymą, vertinimas turėtų būti nukreiptas į psichiatrijos, medicininius ir elgesio veiksnius.
Dozė ir vartojimo laikas pagal problemą (reaktyvinis atsilikimas, pamaininis darbas, uždelsto miego fazės sindromas)
Kai nemiga kyla dėl cirkadinio nesutapimo, o ne dėl psichiatrinių, medicininių ar elgesio priežasčių, tikslingas melatonino vartojimo laiko parinkimas ir dozavimas gali padėti iš naujo sinchronizuoti miego–budrumo ciklą.
Esant rytų–vakarų reaktyviniam vėlavimui, 0,5–3 mg išgerta vakare kelionės tikslo vietoje (arti pageidaujamo miego laiko) kelias naktis pagreitina prisitaikymą.
Naktinių pamainų darbuotojams 0,5–2 mg, išgerta prieš dienos miegą, padeda greičiau užmigti; ryški šviesa naktinės pamainos metu ir rytinės kelionės namo metu tamsinimas išlieka būtini.
Esant uždelsto miego fazei, labai mažos dozės (0,1–0,5 mg), vartojamos likus 1–2 valandoms iki planuojamo miego laiko, paankstina cirkadinę fazę; didesnės dozės gali sukelti rytinį liekamąjį poveikį.
Rekomenduojama klinikinė stebėsena.
Rizikos, šalutiniai poveikiai ir kiek laiko saugu vartoti
Nagrinėjant saugumo profilį ir nepageidaujamus poveikius, melatoninas paprastai yra gerai toleruojamas, tačiau nėra visiškai nerizikingas: dažni trumpalaikiai šalutiniai poveikiai yra dieninis mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas ir virškinamojo trakto diskomfortas, o retesnės reakcijos gali apimti ryškius sapnus, nuotaikos pokyčius arba laikiną budrumo sumažėjimą.
Nepageidaujamos sąveikos pasitaiko su antikoaguliantais, imunosupresantais, antidiabetiniais vaistais ir CNS slopinančiomis medžiagomis; būtina kruopščiai peržiūrėti vartojamus vaistus.
Vaikams bei nėščioms ar krūtimi maitinančioms pacientėms įrodymų yra nedaug; rekomenduojama specialisto konsultacija.
Trumpalaikis vartojimas (dienos–savaitės) yra gerai ištirtas; dauguma gairių pataria be gydytojo priežiūros vartojimą riboti iki mažiau nei dviejų mėnesių, kad būtų išvengta endogeninių ritmų sutrikdymo.
Alternatyvos ir kada kreiptis į gydytoją
Kaip laipsniško požiūrio į nemigą ir cirkadinius sutrikimus dalį, gydytojai pirmiausia svarsto elgesio ir aplinkos strategijas, prieš skirdami melatoniną ar kitus farmakologinius preparatus.
Rekomendacijos apima miego higieną, pastovų miego–būdravimo laiką, vakarinės šviesos mažinimą (ypač mėlynos šviesos) ir kognityvinę elgesio terapiją nemigai (CBT‑I), kai išlieka netinkamos mintys ar sąlygotas sujaudinimas.
Trumpalaikiai migdomieji ar antidepresantai gali būti svarstomi sunkiais atvejais prižiūrint specialistui.
Siuntimas į miego medicinos specialistą yra tinkamas, jei įtariami cirkadinio ritmo sutrikimai, obstrukcinė miego apnėja, neramių kojų sindromas arba gydymui atspari nemiga.
Pacientai, turintys nuotaikos sutrikimų, neurologinių ligų ar sudėtingus vaistų vartojimo režimus, prieš vartodami melatoniną turėtų pasitarti su gydytoju.
