Geltonai rudos kepurėlės prie medžių šaknų gali reikšti rimtą grėsmę jūsų sodo medžiams. Šie parazitiniai grybai, nors ir valgomi, jūsų sodui neša tik žalą. Sužinokite, kaip atpažinti problemą ir ką daryti, kad išsaugotumėte savo medžius.

Kelmučiai po medžiais dažnai rodo Armillaria šaknų puvinį – atkaklų grybelinį patogeną, kuris, jei nebus sustabdytas, gali pražudyti medžius. Praktiniai, mokslu pagrįsti žingsniai – apžiūra ir dokumentavimas, dirvos kasimas siekiant atidengti ir pašalinti grybų micelį ir rizomorfus, sterilizuotas pažeistų šaknų genėjimas, tikslingas Fitosporino naudojimas ir trumpalaikės žaliosios trąšos – gali sumažinti infekcijos šaltinį ir padėti medžiams atsigauti. Svarbu tinkamai atlikti visus veiksmus, todėl šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip saugiai ir veiksmingai įgyvendinti kiekvieną žingsnį.

1. Atpažinkite grėsmę: kaip identifikuoti kelmučius ir baltąjį šaknų puvinį

Vėlyvą vasarą ir rudenį geltonai rudos spalvos kepurėlės, susibūrusios prie medžių kamienų ir palei šaknis, yra pagrindinis Armillaria (kelmučių) užkrėtimo požymis. Tuo pačiu metu pastebimi baltojo šaknų puvinio požymiai:

• Susilpnėjusi medžio laja ir retesnė lapija
• Pavienės nudžiūvusios šakos
• Baltas, vėduoklės formos micelio augimas po laisva žieve arba aplink atidengtas šaknis

Atidžiau patikrinus galima pastebėti:

• Vaisinių kūnų grupes (grybus), augančius žiedais ar grupėmis
• Trapias baltas gijas (rizomorfus) ant atvirų šaknų
• Medienos dėmes ar puvimą prie šaknų kaklelių
• Tamsiai rudas ar juodas, plonas, virvutes primenančias struktūras dirvožemyje (rizomorfus)

Jei pastebite šiuos požymius, didelė tikimybė, kad turite reikalą su kelmučių infekcija, ypač jei simptomai pasireiškia ne viename, bet keliuose gretimose augančiuose medžiuose. Prieš planuodami intervencijas, užfiksuokite radinius fotografijose ir užsirašykite užkrėtimo mastą.

2. Nedelsiamas valymas: dirvožemio, micelio ir vaisinių kūnų pašalinimas

Patvirtinus Armillaria užkrėtimą, būtina nedelsiant imtis fizinio valymo darbų:

1. Atsargiai pašalinkite viršutinį 5–10 cm dirvožemio sluoksnį 50 cm spinduliu aplink kamieną
2. Atidenkite ir nupjaukite visus matomus grybienos (micelio) sluoksnius, rizomorfus ir vaisinius kūnus
3. Surinkite ir pašalinkite visą mulčią iš užkrėstos vietos
4. Visas pašalintas medžiagas sudėkite į sandarius maišus ir išvežkite iš teritorijos

Šis tikslingas pašalinimas sumažina aktyvų infekcijos židinį prie šaknies kaklelio ir apriboja tolesnį grybų plitimą, tuo pačiu paruošdamas vietą tolesniam gydymui. Būtina laikytis šių atsargumo priemonių:

• Dirbkite su pirštinėmis ir venkite grybienos fragmentų išbarstymo aplinkui
• Sterilizuokite įrankius 70% alkoholio tirpalu tarp skirtingų medžių apdorojimo
• Likusį dirvožemį supurenkite iki maždaug 5 cm gylio, kad būtų lengviau atlikti patikrinimą

Per kelias savaites atlikite pakartotinius patikrinimus, kurie padės aptikti galimus ataugančius grybus. Naujai atsirandančius vaisinius kūnus būtina nedelsiant pašalinti.

3. Medžių gydymas: dezinfekcija ir šviežių žaizdų apsauga

Išvalius dirvožemį ir pašalinus matomą grybieną, būtina dezinfekuoti atidengtas medžio dalis ir apsaugoti šviežias žaizdas, kad būtų išvengta pakartotinio užkrėtimo ir antrinių patogenų.

Tikslus pažeistų audinių genėjimas:

1. Kruopščiai patikrinkite šaknis ir apatinę kamieno dalį
2. Genėkite tik nekrotinius (negyvus) audinius švariais, aštriais įrankiais
3. Dezinfekuokite pjovimo įrankius tarp pjūvių 70% izopropilo alkoholiu arba praskiestu baliklio tirpalu (1:9)

Žaizdų apsauga:

1. Ant šviežių pjūvių užtepkite ploną sluoksnį sodo žaizdų pastos arba patvirtinto užsandarinimo mišinio
2. Taip sumažinsite drėgmės praradimą ir užkirsite kelią oportunistinių grybų patekimui
3. Kas savaitę stebėkite apdorotas vietas, ar nepradeda vėl pūti
4. Užsirašykite apdorojimus ir datas; po stipraus lietaus arba naujo genėjimo pakartokite apsauginį užsandarinimą

4. Cheminė apsauga: kaip ir kada naudoti Fitosporin

Fitosporinas – biologinė fungicidinė priemonė, kurioje yra naudingų Bacillus subtilis bakterijų, padedančių kovoti su grybelinėmis infekcijomis. Štai aiškus protokolas, kaip jį naudoti kovoje su kelmučiais:

Paruošimas ir naudojimas:

1. Ištirpinkite 10 ml Fitosporino 10 litrų vandens
2. Šią suspensiją užtepkite ant išvalyto dirvožemio ir atidengtų šaknų paviršių
3. Užtikrinkite, kad viskas būtų gerai sudrėkinta, bet nesusidarytų nuotėkis
4. Apdorojimą atlikite po pirminio fizinio pašalinimo darbų

Apdorojimo režimas:

1. Purkškite paruoštą plotą tolygiai, vengdami balų susidarymo, ir leiskite skysčiui įsigerti
2. Pakartokite tą patį apdorojimą du kartus, darant 14 dienų pertraukas
3. Šis intervalas užtikrina, kad bus pašalinti likę grybų miceliai ir sporos

Saugos priemonės:

1. Naudokite apsauginę įrangą (pirštines, kvėpavimo kaukę)
2. Pasirūpinkite kalibruotais purkštuvais ir laikykitės gamintojo saugojimo bei skiedimo instrukcijų
3. Stebėkite apdorotas zonas, ar neatsiranda grybienos ataugų
4. Jei vaisiniai kūnai vėl pasirodo, pakartokite dviejų apdorojimų ciklą po papildomo mechaninio pašalinimo

5. Atkurkite ir užkirskite kelią: naudokite žaliąsias trąšas ir dirvožemio priežiūrą

Po mechaninio ir cheminio pašalinimo žaliosios trąšos ir tikslinga dirvožemio priežiūra atkuria mikrobiologinę pusiausvyrą ir sumažina Armillaria pasikartojimo tikimybę.

Žaliosios trąšos panaudojimas:

1. Apdorotoje teritorijoje pasėkite faceliją arba garstyčias kaip žaliąsias trąšas
2. Leiskite augalams augti 4–6 savaites
3. Tuomet supjaustykite ir įmaišykite juos į viršutinį 5 cm dirvožemio sluoksnį

Žaliųjų trąšų nauda:

• Prideda organinių medžiagų į dirvožemį
• Stimuliuoja naudingų mikroorganizmų veiklą
• Išskiria biologiškai aktyvius junginius, slopinančius patogeninius grybus
• Gerina dirvožemio struktūrą ir vandens pralaidumą

Tęstinė dirvožemio priežiūra:

1. Palaikykite purų, gerai drenuojamą dirvožemį
2. Venkite dirvožemio sutankinimo ar pernelyg storo mulčio sluoksnio prie kamienų
3. Kasmet kartokite žaliųjų trąšų auginimo ciklus
4. Reguliariai stebėkite, ar neatsiranda grybienos ataugimas
5. Prireikus derinkite su sanitarinėmis priemonėmis ir tikslingu biologinių priemonių pakartotiniu naudojimu

Išvados: nuolatinis budrumas – raktas į sėkmę

Kelmučių infekcijos kontrolė yra ne vienkartinis, bet tęstinis procesas. Reguliari stebėsena, profilaktinė priežiūra ir greitas reagavimas pastebėjus pirmuosius požymius gali padėti išsaugoti jūsų sodo medžius.

• Atidžiai stebėkite savo medžius, ypač rudens metu, kai vaisiniai kūnai (grybai) yra labiausiai matomi
• Palaikykite medžių gyvybingumą tinkamu laistymų, tręšimu ir genėjimu
• Venkite mechaninių šaknų ir kamieno pažeidimų, kurie gali tapti infekcijos vartais
• Jei nepaisant visų pastangų medis žūva, pašalinkite jį kartu su kelmais ir pagrindinėmis šaknimis, kad išvengtumėte infekcijos plitimo į kitus medžius

Laiku pastebėtas ir tinkamai gydomas kelmučių užkrėtimas gali būti sėkmingai kontroliuojamas, užtikrinant jūsų sodo medžių sveikatą ir ilgaamžiškumą.

Pastaba: Prieš naudodami bet kokius cheminius preparatus, visada perskaitykite ir vadovaukitės gamintojo instrukcijomis. Jei abejojate dėl infekcijos masto ar kontrolės metodų, konsultuokitės su profesionaliu arboristo ar sodo specialistu.