Kodėl vienas žvejys grįžta su pilnu kibiru, o kitas — su tuščiomis rankomis, nors abu sėdi ant to paties kranto? Gegužę atsakymas dažniausiai slypi ne masale ir ne meškerėje — o laike ir vietoje. Kas pasikeičia vandenyje per šį mėnesį — keičia viską.
Kaip keičiasi kibimas per gegužę
Mėnesio pradžioje vanduo dar vėsus — žuvys traukiasi iš žiemojimo duobių ir laikosi mažų upių dugne. Plūdinės ir dugninės sistemos veikia geriausiai, o kąsnis dažnai būna lėtas ir atsargus.
Viduryje mėnesio — lūžis. Seklumos sušyla, augmenija atgyja, o kartu su ja atsigauna ir žuvų apetitas. Karšiai, kuojos, lynai, ešeriai — visi traukia į šiltas pakrantes, prie nendrių kraštų ir pavėsingų krantų.
„Kai vanduo pasiekia penkiolika laipsnių — viskas pasikeičia,” — pasakojo vienas žvejys. — „Žuvis ateina prie kranto ir nebeišeina iki vakaro.”
Pabaigoje gegužės vabzdžiai pradeda ristis virš vandens — ir kibimas paviršiuje stiprėja. Šapalai ir kuojos puola tai, kas krenta nuo medžių.
Kur ieškoti žuvies
Seklios, saulės sušildytos vietos — štai kur viskas vyksta. Užuovėjinės įlankos. Upių žiotys. Nendrių pakraščiai. Panardintų medžių užtvaros. Mažų intakų įtekėjimai. Gylis — iki pusės metro.
Čia kaupiasi šiltas vanduo, dreifuojantis maistas ir po neršto atsigaunančios žuvys.
„Visą žiemą žvejojau gilumoje,” — prisipažino žvejys. — „Gegužę pereinu prie kranto — ir skirtumas kaip diena ir naktis.”
Stovinčiuose vandenyse ieškokite krantų su lėtu, tolygiai gilėjančiu dugnu — ten telkiasi karosai, kuojos ir lynai. Tekančiuose — išorinė vagos posūkio pusė ir ramios srovės juostos, kur ešeriai ir lydekos laukia grobio.
Geriausi masalai
Sliekai ir naktiniai sliekai — klasika, veikianti visą gegužę. Musių lervos — puikus papildymas smulkiai žuviai. Kraujo kirmėlės — ypač veiksmingi karšiams, kai vanduo jau sušilęs ir maitinimasis intensyvėja.
Sekliame vandenyje rinkitės mažus, kompaktiškus ryšulėlius, kurie atrodo natūraliai. Ešeriams tinka sliekas ant lengvos sistemos arba mažas gyvas masalas prieblandoje.
Kai vabzdžiai pradeda kristi nuo pakrantės medžių — masalą verta keisti pagal tai, kas vyksta aplinkui. Gaigalo vabalai ir laumžirgių lervos duoda puikių rezultatų po pakibusiais medžiais.
„Paprasčiausias masalas — dažniausiai geriausias,” — pridūrė žvejys. — „Sliekas ant lengvos plūdės — ir nereikia nieko daugiau.”
Tikslumo ir paprastumo derinys gegužę duoda daugiau nei brangūs dirbtiniai masalai, prie kurių žuvis dar nepripratusi po žiemos pertraukos.
Kurios žuvys kimba ir kada
Lydekos puola auštant ir vakare tekančiame vandenyje. Ešeriai kimba ant sliekų ir smulkių masalų prieblandoje ir naktį. Kuojos, karšiai ir karosai telkiasi stovinčiame vandenyje ir šiltose pakrantėse per visą dieną.
Lynai grįžta prie kranto vėliau nei kiti — bet kai grįžta, kimba užtikrintai ir paklūsta net paprasčiausiam masalui.
Geriausias laikas — anksti ryte arba vakare, kai oras ramus. Debesuota diena dažnai geresnė nei saulėta — žuvis drąsesnė ir arčiau paviršiaus. Po šilto lietaus kibimas taip pat stiprėja, nes vanduo prisipildo deguonies.
Gegužė — mėnuo, kai žvejys, kuris ateina valanda anksčiau ir atsistoja metrą arčiau kranto, grįžta namo su pilnu kibiru. O tas, kuris žvejoja kaip žiemą — grįžta be nieko. Skirtumas — vienas įprotis ir vienas žingsnis arčiau vandens.
