„Vėl visa viryklė riebaluota”, — atsidusau, žiūrėdama į smulkius aliejaus taškelius ant sienelės, plytelių ir net gretimo puodo. Vyras gūžtelėjo: „Juk kepimas visada toks.” Pasirodo — nebūtinai. Taškymasis nėra likimas, o kelių dalykų pasekmė, ir tuos dalykus lengva pakeisti.
Ilgai kaltindavau aliejų ir keptuvę. Pildavau daugiau riebalų, didindavau ugnį, o taškelių tik daugėdavo. Klaida buvo ne priemonėse, o tame, ką dėdavau į keptuvę.
Kodėl aliejus iš tikrųjų taškosi
Taškymąsi sukelia ne pats aliejus, o vanduo. Kai drėgnas maistas paliečia karštus riebalus, vanduo akimirksniu virsta garais ir, verždamasis į viršų, išsviedžia aliejaus lašelius.
Todėl labiausiai taškosi mėsa, žuvis ir kiti drėgni produktai — juose vandens daugiausiai. Perpildyta keptuvė padėtį tik blogina: sausakimšai sudėti gabalėliai atvėsina aliejų ir vienu metu paleidžia dar daugiau garų. „Tai gal tiesiog mažiau aliejaus?” — spėjo sesuo. Ne aliejaus kiekis kaltas, o drėgmė — būtent nuo jos ir reikia pradėti.
Sausas maistas — pusė sėkmės
Svarbiausias žingsnis dažniausiai pamirštamas: maistą prieš kepimą reikia nusausinti. Mėsą, žuvį ar daržoves nubraukite popieriniu rankšluosčiu, kol paviršius liks sausas.
Kuo mažiau vandens ant paviršiaus, tuo mažiau garų ir lašelių. Sausas maistas ne tik mažiau taškosi — jis ir tolygiau apskrunda, nes iškart ima kepti, o ne troškintis savo garuose. Dėkite jį mažomis porcijomis, ne grūste. „Bet taip juk ilgiau”, — numojo vyras. Keliomis minutėmis — taip. Užtat paskui nereikia pusvalandžio šveisti viryklės.
Kelios papildomos apsaugos
Kai maistas jau sausas, likusį taškymąsi galima suvaldyti dar labiau. Paprasčiausia priemonė — apsauginis tinklelis nuo taškymosi.
Jis uždengia keptuvę, praleidžia garus, bet sulaiko aliejaus lašelius. Naudingiausias kepant žuvį ar mėsą; norint pamaišyti, jį trumpam pakeliate ir vėl uždedate. Padeda ir stabili, vidutinė kaitra — nuo per stiprios ugnies aliejus perkaista ir taškosi labiau. Kai kurie namų virėjai prieš kepimą keptuvę dar nubraukia actu suvilgytu rankšluosčiu; poveikis nedidelis, bet kartu su sausu maistu darbo vietą palaiko švaresnę.
Kas taškosi labiausiai
Ne visi produktai vienodai pavojingi keptuvei. Daugiausiai taškosi tie, kuriuose slypi daug vandens arba kurie ką tik ištraukti iš šaldytuvo ar marinato.
Šaldyta žuvis ir mėsa — bene didžiausi kaltininkai: ledo kristalai, patekę į karštą aliejų, sprogsta akimirksniu. Todėl produktus prieš kepimą verta visiškai atšildyti ir nusausinti. Marinuotą mėsą taip pat nubraukite nuo pertekliaus — skysčio likutis keptuvėje virsta ne pluta, o taškymusi. Daržovės su dideliu vandens kiekiu, pavyzdžiui, cukinijos, elgiasi panašiai.
„O aš tiesiog metu tiesiai iš šaldiklio”, — prisipažino brolis. Būtent nuo to ir prasideda didžiausias purslų fontanas — kelios minutės atšildymui sutaupo daug valymo.
Ko nedaryti
Yra ir dažna klaida, kuri tik pablogina padėtį — uždengti keptuvę sandariu dangčiu. Atrodytų, logiška: uždengei ir purslai liks viduje. Bet sandarus dangtis įkalina garus, drėgmė nusėda atgal į aliejų, ir taškymasis tik sustiprėja, o maistas ima troškintis, ne kepti.
Todėl vietoj sandaraus dangčio rinkitės tinklelį nuo taškymosi — jis sulaiko lašelius, bet praleidžia garus. Ir nepilkite šalto aliejaus ant jau kaistančios keptuvės su maistu: staigus temperatūros svyravimas irgi paskatina purslus. Aliejų įkaitinkite iš karto, kartu su keptuve.
Ką pati supratau
Rezultatą pajutau greičiau, nei tikėjausi. Nuo tada, kai ėmiau maistą nusausinti ir nebeperkrauti keptuvės, riebūs taškeliai ant sienelės beveik dingo.
Paaiškėjo, kad švari viryklė prasideda ne nuo valymo po kepimo, o nuo kelių smulkmenų prieš jį. Kelios minutės su popieriniu rankšluosčiu sutaupo daug ilgesnio šveitimo — ir kepti staiga tapo kur maloniau.
