Pasėjau salotas balandį ir nespėjau net apsidairyti – po mėnesio jau valgiau. Štai kurias veisles rinktis

mano salotos nustebino mane

Visada maniau, kad daržovių auginimas – kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Pasėji, lauki, lauki, lauki. Kol praėjusį pavasarį pirmą kartą išbandžiau salotas.

Balandžio viduryje įbėriau sėklų į lysvę. Gegužės pradžioje jau pjaustiau pirmuosius lapus pusryčių sumuštiniui. Trisdešimt dienų – ir rezultatas ant stalo.

„Negali būti,” – pagalvojau. Bet buvo.

Butterhead: trisdešimt dienų iki pirmų lapų

Pirmoji veislė, kurią išbandžiau – Butterhead, arba sviestinė salota. Minkšti, švelnūs lapai, kurie tiesiog tirpsta burnoje.

Pasėjau tiesiai į lysvę, kai žemė sušilo iki maždaug 10 laipsnių. Po savaitės pasirodė pirmieji daigai. Po mėnesio – jau skyniau.

Gudrybė, kurią sužinojau: sėti ne viską iš karto, o kas dvi tris savaites. Tada šviežios salotos ant stalo visą pavasarį ir vasarą, o ne visos vienu metu.

Lollo Rosso: spalva ir greitis

Antroji mano favoritė – Lollo Rosso. Ta bordo spalvos, garbanotais lapais. Trisdešimt–keturiasdešimt dienų nuo sėjos iki derliaus.

Ji ne tik graži, bet ir atlaidi. Pakelia dalinį pavėsį, nesibijo vėsesnių naktų. Galima sėti nuo balandžio iki pat rugpjūčio – ir vis tiek derės.

Skonis šiek tiek kartesnis nei Butterhead, bet salotose su kitomis daržovėmis – tobula.

Romano: traški klasika

Jei mėgstate traškumą – Romano jūsų veislė. Ta pati, kuri dedama į Cezario salotas.

Tiesa, jai reikia daugiau kantrybės – apie šešiasdešimt dienų. Bet rezultatas vertas laukimo. Tvirti, sultingi lapai, kurie nesusmunka po padažu.

Romano mėgsta pastovią drėgmę. Jei pavasaris sausas – laistykite reguliariai. Kitaip lapai bus kartūs.

Iceberg: šešiasdešimt dienų, bet kokie traškūs

Ledinės salotos – tos tankios, apvalios galvutės iš parduotuvės. Namuose jas auginti irgi galima, tik reikia daugiau kantrybės.

Šešiasdešimt dienų iki derliaus. Bet kai nuskini – tas traškumas, kurio jokia parduotuvė neprilygs.

Puikus pagrindas bet kurioms salotoms. Neutralus skonis, daug vandens – atgaiva karštą vasaros dieną.

Kodėl sėti keliomis bangomis

Didžiausia klaida, kurią padariau pirmą sezoną – pasėjau viską iš karto. Po mėnesio turėjau dešimt galvučių, kurių nesugebėjau suvalgyti. Po dviejų savaičių – visos sužydo ir sugedo.

Dabar darau kitaip:

  • Balandžio pradžia – pirma banga (Butterhead)
  • Balandžio vidurys – antra banga (Lollo Rosso)
  • Gegužės pradžia – trečia banga (Romano)
  • Ir taip toliau – kas dvi savaites naujos sėklos

Rezultatas – šviežios salotos ant stalo nuo gegužės iki rugsėjo. Be pertraukų, be švaistymo.

Pirmasis derlius: kai viskas susidėlioja

Tą gegužės rytą, kai nupjoviau pirmuosius Butterhead lapus, supratau kažką svarbaus. Daržininkystė nebūtinai reiškia mėnesius laukimo ir sudėtingos priežiūros.

Kartais pakanka pasėti tinkamą veislę tinkamu laiku – ir po mėnesio jau valgai.

Salotos tapo mano „vartais” į daržą. Po jų išdrįsau ridikėlius, špinatus, rukolas. Viskas, kas auga greitai ir nesudėtingai.

O kai draugai klausia, nuo ko pradėti – visada sakau: nuo salotų. Trisdešimt dienų iki rezultato. Tiek ir reikia, kad įsimylėtum daržininkystę.

slug: salotos-pavasaris-veisles-auginimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like