Mano mama visą vaikystę man sakydavo: „Nežiūrėk į veidrodį prieš išeidama iš namų be šių žodžių” – tai veikia ir šiandien

blessing before facing reflection

Kiekvienas iš mūsų turime keistų vaikystės prisiminimų. Taisyklių, kurios tada atrodė nesuprantamos, bet kurias vykdėme, nes taip liepė tėvai. Daugelis jų pasimiršta. Bet kai kurios lieka visam gyvenimui – ir tik suaugus paaiškėja, kodėl jos veikė.

Mano mama turėjo vieną tokią taisyklę. Ji skambėjo kaip senovinis prietaras, kaip kažkas iš močiutės laikų. Bet ji primygtinai reikalavo, kad tai darytume kiekvieną rytą. Prieš išeidami iš namų turėjome sustoti prie veidrodžio ir pasakyti vieną frazę. Tik tada galėjome išeiti.

Vaikystėje tai atrodė keista. Kartais net gėdinga – ypač kai skubėdavau į mokyklą. Bet dabar, praėjus daugybei metų, suprantu: tai buvo vienas geriausių dalykų, ko mane išmokė.

Kodėl paprastas ritualas keičia dieną

Psichologai tai vadina ritualizuotu signalu. Trumpas veiksmas, kuris perjungia smegenis iš vienos būsenos į kitą. Kai stovi prieš veidrodį ir sakai žodžius sau pačiam, įvyksta keli dalykai vienu metu.

Pirma, sustoji. Nustoji skubėti. Net jei tik kelioms sekundėms.

Antra, pažvelgi į save. Ne į telefoną, ne į laikrodį – į savo akis.

Trečia, ištari žodžius, kurie nustato toną visai dienai. Tai tarsi užprogramuoji save tam, kas laukia.

Tyrimai rodo, kad tokie mikro ritualai sumažina nerimą ir padidina pasitikėjimą savimi. Ne magijos dėka – tiesiog todėl, kad smegenys mėgsta struktūrą ir pasikartojimą.

Frazė, kurią sakydavau kiekvieną rytą

Mama išmokė mane sakyti: „Einu su gera diena, harmonija su manimi.”

Skamba paprastai. Gal net naiviai. Bet būtent paprastumas yra esmė. Frazė trumpa, lengvai įsimenama, ritmiška. Ji neužima laiko, bet palieka pėdsaką.

Svarbu ne tikslūs žodžiai – svarbu, kad jie būtų teigiami ir susiję su tuo, ko nori iš dienos. Galite pritaikyti sau: „Šiandien viskas pavyks”, „Esu stiprus ir ramus”, „Ši diena man palanki”. Esmė ta pati – užkoduoti gerą lūkestį prieš peržengiant namų slenkstį.

Kaip tai veikia praktiškai

Per pirmas savaites nieko ypatingo nepastebėsite. Gal net pajusite, kad tai kvaila. Bet po mėnesio pradeda ryškėti pokyčiai.

Ryte jaučiatės ramiau. Mažiau chaoso galvoje. Mažiau to jausmo, kai bėgi iš namų ir nežinai, ar viską paėmei, ar viską padarei.

Streso situacijose greičiau atsistatote. Nesėkmės neišmuša iš vėžių taip stipriai kaip anksčiau. Tarsi turėtumėte vidinį atsparos tašką.

Tai nėra magija ir ne placebo. Tai paprastas įpročio formavimas, kuris keičia, kaip smegenys reaguoja į dienos pradžią.

Kaip pradėti

Pasirinkite trumpą frazę – ne ilgesnę nei vienas sakinys. Ji turi būti teigiama ir prasminga būtent jums.

Susiekite ją su konkrečiu momentu: žvilgsniu į veidrodį, ranka ant durų rankenos, pirmu žingsniu laukan. Svarbu, kad signalas būtų tas pats kiekvieną dieną.

Kartokite bent tris savaites. Tiek laiko reikia, kad veiksmas taptų automatiniu.

Jei reikia – užsirašykite frazę ant lipnaus lapelio ir priklijuokite prie veidrodžio. Arba nustatykite priminimą telefone. Pradžioje pagalba nėra gėda.

Po mėnesio pastebėsite skirtumą. Ne dramatišką, ne stebuklingą – bet tikrą. Ir tada suprasite, kodėl jūsų mama ar močiutė darė tą patį, net jei niekada nepaaiškino kodėl.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video