Krikšto mama visada buvo ta, kuri per šventes primindavo apie sveiką mitybą. Bet kai ji pasakė, kad metė vieną įprotį, kurio laikėsi visą gyvenimą, pagalvojau — perdeda. Juk tas produktas visada buvo laikomas sveikatos simboliu. Stiprina kaulus, tiekia baltymų, rekomenduojamas nuo vaikystės.

Tačiau ji tvirtino, kad po penkiasdešimties viskas pasikeitė. Atsirado nemalonūs simptomai: pūtimas, diskomfortas, kartais net skausmai. Gydytojas paaiškino, kad tai visiškai normalu ir susiję su natūraliais organizmo pokyčiais.

Nusprendžiau patikrinti. Tai, ką radau, privertė permąstyti ir savo įpročius.

Kodėl tas pats produktas ima kenkti

Kalba eina apie pieną — gėrimą, kurį daugelis vartoja kasdien net nesusimąstydami. Problema ta, kad su amžiumi organizmas pradeda gaminti vis mažiau fermento, vadinamo laktaze. Būtent šis fermentas skaido pieno cukrų — laktozę.

Kai laktazės nepakanka, laktozė patenka į storąją žarną nesuskaidyta. Ten ją pradeda fermentuoti bakterijos, o tai sukelia dujas, pūtimą, pilvo diskomfortą ir laisvus išmatus. Šie simptomai gali pasireikšti net tiems, kurie visą gyvenimą gėrė pieną be jokių problemų.

Tyrimai rodo, kad iki 70 procentų suaugusiųjų pasaulyje turi tam tikro laipsnio laktozės netoleravimą. Europoje šis skaičius mažesnis, tačiau su amžiumi rizika išauga ir mūsų regione.

Ne tik virškinimas: ką sako kardiologai

Laktozės netoleravimas — tik viena medalio pusė. Kita susijusi su širdies sveikata.

Pilno riebumo pienas yra gana turtingas sočiųjų riebalų. Nuolatinis jų vartojimas gali padidinti LDL cholesterolio (vadinamojo „blogojo”) koncentraciją kraujyje. O tai — vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Po penkiasdešimties daugelis jau turi tam tikrų širdies sistemos pokyčių. Pridėti papildomą riziką per mitybą — ne pats protingiausias sprendimas.

Tiesa, pienas kartu tiekia ir vertingų medžiagų: aukštos kokybės baltymų, kalcio, vitamino D, B grupės vitaminų. Šios medžiagos svarbios kaulų tankiui, raumenų išlaikymui, nervų sistemos veiklai. Todėl visiškai atsisakyti pieno produktų nėra būtina — reikia tik protingai rinktis.

Ką daryti, jei pienas ima netikti

Pirmas žingsnis — stebėti savo kūną. Pradėkite vesti maisto dienoraštį: dvi savaites užsirašykite, kokį pieno produktą vartojote, kiek, kada ir kaip jautėtės po to. Tai padės nustatyti, ar simptomai tikrai susiję su pienu.

Jei įtariate laktozės netoleravimą, galite išbandyti eliminacijos metodą: 2–4 savaites visiškai atsisakykite įprasto pieno, o tada pabandykite nedidelį kiekį ir stebėkite reakciją.

Tikslesnei diagnozei gydytojas gali paskirti vandenilio kvėpavimo testą arba genetinį tyrimą.

Saugesni pasirinkimai

Gera žinia — visiškai atsisakyti pieno produktų dažniausiai nereikia. Yra keletas alternatyvų:

Pienas be laktozės — tai įprastas karvės pienas, kuriame laktozė jau suskaidyta. Jis tiekia tiek pat baltymų, kalcio ir vitaminų, tačiau nesukelia virškinimo problemų.

Vidutinio riebumo pienas (apie 2,5 proc. riebalų) — geras kompromisas tarp skonio ir sveikatos. Jis suteikia mažiau sočiųjų riebalų nei pilno riebumo, bet geriau įsisavina riebaluose tirpius vitaminus nei visiškai liesas.

Fermentuoti pieno produktai — jogurtas, kefyras, kietieji sūriai. Juose laktozės kiekis natūraliai mažesnis, nes dalį jos suvartoja fermentacijos bakterijos.

Augaliniai pakaitalai — sojų, avižų, migdolų gėrimai. Jei renkatės šį kelią, tikrinkite etiketes: svarbu, kad produktas būtų praturtintas kalciu ir vitaminu D.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jei simptomai stiprūs, tęsiasi nepaisant pakeitimų arba sukelia svorio kritimą — nedelskite. Kartais panašius simptomus sukelia visai kitos būklės: celiakija, dirgliosios žarnos sindromas ar kitos virškinimo problemos.

Gydytojas arba dietologas padės sudaryti individualų mitybos planą, kuris užtikrins visas reikalingas maistines medžiagas nesukeldamas diskomforto.

Išvada

Pienas nėra blogas produktas. Bet po penkiasdešimties verta klausytis savo kūno ir prisitaikyti prie jo pokyčių. Galbūt jums pienas tiks puikiai visą gyvenimą. O galbūt organizmas duos signalą, kad laikas keisti įpročius. Svarbiausia — tuos signalus pastebėti ir į juos reaguoti.