Naršiau internete ir pamačiau vaizdo įrašą, kuris privertė sustoti: moteris kepa blynus ir tepa keptuvę… lūpdažio tūbele?
Pagalvojau – čia kažkoks pokštas. Bet paspaudžiau žiūrėti.
Po penkių minučių supratau, kad tai genijalu. Ir tą pačią dieną pradėjau rinkti tuščias tūbeles.
Sviesto dozatorius – už dyką
Idėja paprasta: išvalai tuščią lūpdažio tūbelę, užpildai suminkštintu sviestu, užsuki kamštelį. Ir laikai šaldytuve.
Kai reikia patepti keptuvę – išsitrauki, pasuki kaip lūpdažį, ir užtepi. Jokių riebalų ant pirštų. Jokio tirpstančio sviesto ant stalo.
Dešimt sekundžių. Švariai. Preciziškai.
Ir svarbiausia – visiškai nemokamai. Tūbelė, kurią būčiau išmetusi – dabar virtuvės įrankis.
Kaip išvalyti tūbelę
Pirmiausia – pašalinti likusį lūpdažį. Vatos pagaliuku išvaliau viską, kas liko viduje.
Paskui – praplauti po karštu vandeniu. Svarbu, kad vanduo pasiektų visas vidines dalis. Paskui – išdžiovinti švariu audeklu.
Patikrinau – jokio kvapo, jokios spalvos. Švaru.
Jei vis dar jaučiasi lūpdažio likučiai – galima palikti naktį pamerkus šiltame vandenyje su muilu.
Kaip užpildyti sviestu
Sviestas turi būti suminkštintas – ne tirpęs, bet minkštas. Šaukštu arba pirštais įspaudžiau į tūbelę.
Svarbu spausti stipriai, kad neliktų oro burbuliukų. Tada sviestas bus vientisas ir gerai pasiduos pasukant.
Užsukau originalų kamštelį – ir į šaldytuvą.
Po kelių valandų – kietas, paruoštas naudoti.
Kur naudoti – visur, kur reikia sviesto
Dabar naudoju blynams – patepu keptuvę prieš kiekvieną blyną. Greitai, švariai.
Keksų formeles – anksčiau suteptais pirštais tepiau kiekvieną skylutę. Dabar – perbraukiu tūbele per minutę.
Kepimo skardas – tas pats. Prieš dedant maistą – greitai užtepu.
Net sumuštiniams – kai reikia šiek tiek sviesto ant duonos, o sviestas šaldytuve kietas.
Patarimai, kad viskas veiktų
Laikyti būtinai šaldytuve – kambario temperatūroje sviestas per minkštas ir nebesuka.
Jei sviestas per kietas ir sunkiai tepasi – galima trumpai palaikyti po šiltu vandeniu.
Jei naudoji dažnai – pasiruošk kelias tūbeles iš karto. Laikyk šaldiklyje – ir visada turėsi atsargą.
Kamštelis svarbus – jis saugo sviestą nuo išdžiūvimo ir kvapų.
Sesuo pamatė ir negalėjo patikėti
Sesuo atėjo į svečius ir pamatė, kaip kepu blynus su lūpdažio tūbele.
„Ką tu darai?” – paklausė sustingusi.
„Tepu keptuvę,” – atsakiau ramiai.
„Lūpdažiu?”
„Ne – sviestu. Lūpdažio tūbelėje.”
Ji priėjo arčiau, pažiūrėjo. Ir po minutės: „Duok man tuščią tūbelę. Irgi noriu.”
Dabar abi renkame. Ir abiems virtuvėje švariau.
Tos tūbelės, kurias beveik išmečiau
Anksčiau tuščios lūpdažio tūbelės keliavo tiesiai į šiukšliadėžę. Dabar – į atskirą stalčių.
Kai susirenka kelios – ruošiu sviesto dozatorius. Vieną – sau, vieną – mamai, vieną – draugei.
Kartais geriausi virtuvės įrankiai – tie, už kuriuos nemokėjai nė cento.
