Kai pavasaris persirita į vasarą, Lietuvoje tradiciškai prasideda braškių sezonas – laikas, kai parduotuvių lentynos ir turgūs paprastai pasipuošia raudonomis, sultingomis, vietinėmis uogomis. Tačiau 2025-ieji į braškių mėgėjų ir augintojų kalendorius įsirašys kaip išskirtinai sudėtingi metai. Kalbamės su augintojais, žemės ūkio ekspertais ir rinkos analitikais apie tai, kas lėmė šiųmetę braškių derliaus krizę ir ko tikėtis vartotojams.

Rekordiškai mažas derlius: skaičiai, kurie neramina

Remiantis naujausiomis Lietuvos žemės ūkio ministerijos prognozėmis, 2025 metų braškių derlius gali būti mažiausias per pastaruosius 15 metų. Prognozuojama, kad bendras derlius sieks vos 30-40% įprasto kiekio, o kai kuriuose regionuose situacija dar dramatiškesnė – derlius sudaro vos 20% įprasto.

„Jei ankstesniais metais Lietuvoje užaugindavome apie 5-6 tūkst. tonų braškių, šiemet būsime laimingi, jei pavyks surinkti bent 2 tūkst. tonų,” – sako vienas iš Lietuvos uogininkų asociacijos atstovų.

Klimato pokyčiai: pagrindinis kaltininkas

Klimatologai ir žemės ūkio ekspertai vienbalsiai sutaria, kad pagrindinė tokio prasto derliaus priežastis – neįprastos oro sąlygos šių metų žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį.

„Turėjome klasikinį klimato kaitos poveikio pavyzdį – šiltą vasario mėnesį, kuris paskatino ankstyvą braškių augalų pumpurų formavimąsi, o po to sekė netikėti kovo-balandžio šalčiai, kurie pražudė didžiąją dalį žiedų,” – aiškina viena Lietuvos mokslininkė, specializuojanti klimato kaitos tyrimuose.

Braškių augintojai iš Kauno rajono pasakoja, kad ankstyvos veislės praktiškai visiškai prarastos: „Pirmą kartą per 20 metų patiriame tokį nuostolį. Ankstyvos braškės, kurios paprastai pradeda derėti gegužės pabaigoje, šiemet derliaus praktiškai neduos.”

Ligos ir kenkėjai: antroji derliaus praradimo banga

Sudėtingas klimatines sąlygas dar labiau komplikavo neįprastai ankstyvas ir intensyvus kenkėjų antplūdis.

„Po šiltos žiemos braškių amarai ir erkės pasirodė beveik mėnesiu anksčiau nei įprastai. Augalai, jau nusilpę nuo šalnų, tapo ypač pažeidžiami,” – pasakoja augalų apsaugos specialistas iš vieno didžiausių Lietuvos žemės ūkio institutų.

Atlikti tyrimai rodo, kad kai kuriuose ūkiuose kenkėjų pažeistų augalų dalis siekia net 70%.

Ekonominės pasekmės: tiek augintojams, tiek vartotojams

Šių metų braškių derliaus krizė skaudžiausiai palies smulkius ir vidutinius ūkius, kurių daugeliui braškės yra pagrindinis pajamų šaltinis.

„Kai kuriems ūkininkams tai bus išgyvenimo klausimas,” – sako žemės ūkio ekonomistas. „Įsipareigojimai bankams, darbuotojų atlyginimai, investicijos į techniką – visa tai reikės padengti gaunant tik 30% įprastų pajamų.”

Vartotojams tai reiškia ne tik gerokai didesnes kainas, bet ir lietuviškų braškių trūkumą rinkoje.

„Tikėtina, kad lietuviškų braškių kaina šiemet bus 40-50% didesnė nei įprastai, o jų rasti bus galima tik specializuotuose turgeliuose ir tiesiogiai iš augintojų,” – prognozuoja vieno didžiųjų prekybos tinklų atstovas.

Prekybos centruose dominuos importas

Prekybos tinklų atstovai jau dabar ruošiasi situacijai, kad šiais metais vietinių braškių tiekimas bus minimalus. Vartotojai prekybos centruose daugiausiai matys braškės iš Ispanijos, Graikijos, Italijos ir kitų pietų Europos šalių.

„Esame priversti dvigubinti importuojamų braškių kiekius, lyginant su praėjusiais metais,” – teigia vieno didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų atstovas. „Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes vartotojai visuomet teikia pirmenybę vietinei produkcijai, tačiau šiemet alternatyvų paprasčiausiai nėra.”

Mažmeninės prekybos analitikai prognozuoja, kad vietinių braškių dalis rinkoje šiemet sudarys vos 15-20%, kai įprastai šis rodiklis siekdavo 60-70%.

Šiltnamių augintojai: vienintelė viltis

Nors lauko braškių situacija katastrofiška, šiek tiek optimistiškesnės nuotaikos vyrauja tarp šiltnamių augintojų. Kontroliuojamomis sąlygomis auginamos braškės mažiau nukentėjo nuo nepalankių oro sąlygų.

„Šiltnamiuose auginamų braškių derlius taip pat mažesnis nei įprastai, tačiau kritimas ne toks dramatiškas – apie 20-30%,” – pasakoja vienas didžiausių šiltnaminiuose braškėms specializuotų ūkių vadovas. „Deja, šiltnamių produkcija sudaro tik nedidelę viso Lietuvos braškių derliaus dalį ir negali kompensuoti lauko braškių stygiaus.”

Naujos technologijos – ateities sprendimas?

Žemės ūkio ekspertai pabrėžia, kad šių metų krizė turėtų paskatinti Lietuvos braškių augintojus investuoti į naujas technologijas, kurios padėtų prisitaikyti prie kintančio klimato.

„Lašelinės laistymo sistemos, šalnų prevencijos priemonės, modernios šiltnamių technologijos – visa tai tampa ne prabanga, o būtinybe šiuolaikiniame braškių auginime,” – teigia vienas agrarinių technologijų konsultantas. „Ūkiai, kurie jau investavo į šias technologijas, šiemet patiria žymiai mažesnius nuostolius.”

Vertikaliųjų ūkių specialistai taip pat mato galimybę plėsti braškių auginimą uždarose, kontroliuojamose aplinkose, kur klimato sąlygos neturi įtakos.

Vartotojų lūkesčiai ir alternatyvos

Apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojai vis dar tikisi rasti vietinių braškių, nors ir supranta, kad šiais metais situacija yra išskirtinė.

„Tiesiog teks prisitaikyti – galbūt daugiau dėmesio skirti kitoms sezoninėms uogoms, tokioms kaip vietinės avietės, juodieji ir raudonieji serbentai, šilauogės,” – siūlo mitybos specialistas. „Vitamino C ir antioksidantų galima gauti ir iš kitų šviežių vaisių bei uogų.”

Kulinarijos ekspertai taip pat pastebi, kad restoranai ir konditerijos jau peržiūri savo vasaros meniu, mažindami braškių naudojimą ir ieškodami alternatyvų.

Pirkėjų patarimai 2025 metų sezonui

Žemės ūkio ekspertai pateikia keletą patarimų vartotojams, norintiems šiais metais paragauti vietinių braškių:

1. Sekite informaciją socialiniuose tinkluose – daugelis ūkininkų ten skelbs, kada ir kur bus galima įsigyti jų užaugintų braškių.
2. Apsilankykite specializuotuose ūkininkų turgeliuose – ten didesnė tikimybė rasti vietinių braškių.
3. Apsvarstykite galimybę užsisakyti braškių tiesiogiai iš augintojų – daugelis jų siūlo pristatymo paslaugas.
4. Rinkitės vėlyvesnes braškių veisles – jos šiais metais mažiau nukentėjo.
5. Planuokite braškių užšaldymą ilgesniam laikymui iš karto, kai tik pavyks jų įsigyti.

Ateities perspektyvos: ar tai taps nauja norma?

Klimato modeliai rodo, kad ekstremalūs oro reiškiniai, panašūs į sukėlusius šių metų braškių krizę, gali tapti vis dažnesni.

„Turime suprasti, kad tai gali būti ne vienkartinė anomalija, o naujos realybės pradžia,” – įspėja klimato kaitos ekspertas. „Žemės ūkis, įskaitant braškių auginimą, turės prisitaikyti prie naujų sąlygų, o tai reiškia investicijas į technologijas, draudimą ir veislių kaitą.”

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nereikėtų skubėti daryti išvadų – vienerius metus trunkanti krizė dar nereiškia ilgalaikės tendencijos.

„Reikia stebėti situaciją, analizuoti duomenis ir ieškoti sprendimų,” – sako vienas mokslinių tyrimų instituto atstovas. „Braškių auginimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, ir neabejoju, kad ūkininkai ras būdų prisitaikyti prie naujų iššūkių.”

Tuo tarpu šiemet vartotojams teks susitaikyti su mintimi, kad lietuviškos braškės bus retas ir brangus malonumas, o prekybos centruose dažniausiai teks rinktis įvežtines uogas.