Daugelis daržininkų mano, kad morkų sėjos sezonas jau baigėsi, tačiau liepos pradžia – tai aukso laikas pasėti trumpesnio vegetacijos periodo veisles, kurios spės subręsti iki šalnų.
Autorius Živilė Bakutytė
Kai birželio pabaigoje vaikščioju po savo sklypą ir matau, kaip greitai auga ankstyvieji žirniai ir salotų daigai, dažnai prisimenu, kad dar turiu galimybę pasėti morkas rudens derliui. Ne visi žino, bet liepos pradžia yra paskutinis optimalus laikas pasėti vėlyvąsias morkas, kurios spės subręsti iki spalio šalnų ir puikiai išsilaikys žiemos sandėliuose.
Kodėl verta sėti morkas liepos pradžioje
Eksperimentuodama su vėlyvąja morkų sėja jau ketvirti metai iš eilės, galiu patvirtinti – tai verta rizikos. Liepos pradžioje pasėtos morkos turi kelias svarbias savybes, kurias prarandame sėjant anksti pavasarį.
Pirmiausia, šiuo metu dirvoje jau nėra pagrindinio morkų priešo – morkinio musės, kurios aktyviausia būna gegužės-birželio mėnesiais. Tai reiškia, kad liepos sėjos morkos praktiškai nebus pažeistos šio kenkėjo, kurį daugelis daržininkų laiko bene didžiausia problema augiant šias daržoves.
Antra vertinga savybė – stabilūs oro sąlygos. Liepos pradžioje jau nėra staigių temperatūros svyravimų, kurie būdingi pavasariui. Šilta dirva užtikrina greitesnį sėklų dygimą, o stabilios temperatūros padeda formuotis tiesesnių ir lygesnių šakniavaisių.
Tinkamos veislės ir jų savybės
Ne visos morkų veislės tinka liepos sėjai, nes daugeliui tiesiog nepakaks laiko subręsti iki šalnų. Eksperimentų metu išsiaiškinau, kad geriausiai tinka veislės su vegetacijos periodu iki 100-110 dienų.
Mano absoliutus favoritas yra „Nantes” tipo veislės. Ypač gerai liepos sėjai tinka „Nantes 5” veislė, kurios vegetacijos periodas trunka 100-110 dienų. Šios morkos formuoja 15-18 cm ilgio cilindrinius šakniavaisius su mažyte šerdimi ir puikiai išsilaiko sandėlyje iki pavasario.
Kita puiki alternatyva – „Berlikumer” tipo morkos, nors jų vegetacija šiek tiek ilgesnė (110-125 dienos), tačiau jos užaugina stambesnių šakniavaisių ir yra ypač atsparūs saugojimui. „Berlikumer 2 Romosa” veislę auginu jau trečius metus ir esu labai patenkinta rezultatais.
Trumpesnio vegetacijos veislėms taip pat priklauso „Amsterdamo” tipo morkos, kurios subręsta per 80-90 dienų, bet jos labiau tinkamos šviežiam vartojimui, o ne sandėliavimui.
Praktiniai sėjos aspektai
Liepos pradžioje sėjant morkas, svarbu atsižvelgti į keletą ypatumų. Pirmiausia – drėkinimas. Vasaros karščiai gali greitai išdžiovinti sėklas, todėl reguliarus laistymas ypač svarbus pirmąsias 2-3 savaites.
Mano praktikoje pasiteisė šis metodas: po sėjos lysvę uždengu plona agrotekstile ir reguliariai, beveik kasdien palaisau. Agrotekstilė apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir padeda išlaikyti drėgmę dirvoje. Kai daigai pasiekia 3-4 cm aukštį, dangą nuimu.
Sėjos gylis vasarą gali būti šiek tiek didesnis nei pavasarį – iki 2-2,5 cm, kad sėklos būtų geriau apsaugotos nuo karščio. Tarp eilių paliekiu standartinį 20 cm atstumą, bet tarp sėklų stengiuosi palaikyti 3-4 cm intervalus, kad vėliau mažiau reikėtų retinti.
Dirvos paruošimas vasaros sėjai
Liepos pradžioje dirva jau būna gana sausa ir sutankėjusi po ankstyvesnių kultūrų auginimo. Todėl dirvos paruošimas yra ypač svarbus. Prieš sėją stengiuosi giliai, 20-25 cm gylio, perkasti dirvą ir ją gerai sumalti.
Vasarą ypač svarbu pridėti organinių medžiagų – kompostas ar peruvęs mėšlas padeda išlaikyti drėgmę ir pagerinti dirvos struktūrą. Mineralinių trąšų naudoju saikingai – tik fosforo ir kalio trąšas, azoto vengiu, nes jis gali paskatinti per intensyvų lapų augimą karščio metu.
Svarbi detalė – piktžolių kontrolė. Vasarą piktžolės auga ypač intensyviai, todėl prieš sėją kruopščiai išraunų visus nederlingus augalus iš būsimos morkų lysvės.
Augimo sezono specifika
Liepos pradžioje pasėtos morkos pradeda dygti per 7-10 dienų, kas yra gerokai greičiau nei pavasarinės sėjos morkos. Tačiau vasaros karštis reikalauja ypatingo dėmesio pirmosioms savaitėms.
Pastebėjau, kad vasarinės sėjos morkų daigai yra jautresni sausrai, bet kartu ir atsparesni ligoms. Grybinės ligos, kurios dažnos drėgną pavasarį, vasarą praktiškai nepasitaiko.
Išretinimą atlieku du kartus: pirmą kartą, kai daigai pasiekia 2-3 cm aukštį, paliekdama 2 cm tarpus, o antrą kartą – kai šakniavaisiai būna pieštuko storio, formuodama galutinį 4-5 cm atstumą.
Derliaus nuėmimas ir saugojimas
Spalio viduryje, prieš tikėtinas šalnas, liepos pradžioje pasėtas morkas nukasų. Šiuo metu jos būna puikiai subrendusios – 15-20 cm ilgio, tiesios, tvirtetos struktūros.
Svarbus momentas – šių morkų saugojimo savybės dažnai būna net geresnės nei pavasarį pasėtų. Greičiau subrendusios vasaros sąlygomis, jos turi tvirdesne odele ir labiau koncentruotų maistingų medžiagų.
Saugoju jas standartinėje rūsio saugykloje, smėlyje, ir jos puikiai išsilaikuo iki pat gegužės mėnesio. Spalva išlieka ryški, tekstūra tvirta, o skonis netgi pageėja per saugojimo laikotarpį.
Ekonominis aspektas
Liepos sėjos morkų auginimas turi ir ekonominį privalumą. Kol pavasarines morkas išnaudoju vasaros metu, rudens derlius formuoja pagrindinę žiemos atsargas. Tai leidžia užtikrinti šviežių, savų morkų tiekimą per visus metus.
Be to, liepos pradžioje sėklų kainos dažnai būna mažesnės nei pavasarį, kai vyksta pagrindinis ažiotažas. Taip pat galima išnaudoti laisvėjančius plotus po ankstyvųjų kultūrų – salotų, ridikėlių ar ankstyvųjų žirnių.
Galimi iššūkiai ir sprendimai
Pagrindinis liepos sėjos iššūkis – vandens trūkumas. Per keturis eksperimentavimo metus dukart susidūriau su stipriais vasaros sausros periodais, kurie paveikė dygimą.
Sprendimas – drėkinimo sistemos įrengimas. Netgi paprastas lašelinis laistymas arba perforuotų butelių sistema gali išspręsti šią problemą. Svarbu nepamiršti, kad pirmosioms dviem savaitėms reikia ypatingo dėmesio drėkinimui.
Antra problema – intensyvus piktžolių augimas. Vasaros karštis sąlygoja greitesnį visų augalų, įskaitant nepageidaujamus, augimą. Reguliarus ravėjimas ir mulčiavimas organinėmis medžiagomis padeda kontroliuoti šią problemą.
Rekomendacijos pradedantiems
Tiems, kurie norėtų išbandyti liepos morkų sėją, rekomenduoju pradėti nuo nedidelio plotelio – 2-3 kvadratinių metrų. Tai leis įvertinti metodo tinkamumą konkrečioms sąlygoms neprarandant daug laiko ir pastangų.
Pasirinkite patikimas trumpesnio vegetacijos veisles ir paruoškite drėkinimo sistemą. Svarbu gerai išpurenita dirvą ir užtikrinti reguliarų priežiūrą pirmąsias savaites.
Jei pirmi metai bus sėkmingi, kitąmet galėsite drąsiai didinti liepos sėjos plotus ir planuoti juos kaip pagrindinį šaltinį žiemos morkų atsargoms. Liepos pradžios sėja tikrai verta eksperimento tiems, kurie nori turėti šviežių savų morkų per visus metus.
