Lauro lapai daugelio virtuvėse guli užmiršti prieskoniams skirtoje lentynėlėje. Retkarčiais keliauja į sriubą ar troškinį, bet tuo jų misija dažniausiai ir baigiasi. Tačiau mūsų senelės žinojo kažką, ko pamiršome – iš šių lapų galima paruošti arbatą, kuri veikia organizmą stebėtinai greitai ir stipriai.

Būtent tas stiprumas yra ir privalumas, ir priežastis, kodėl su šia arbata reikia elgtis atsargiai. Ji nėra skirta kasdieniam gėrimui kaip žalioji ar mėtų arbata. Tai greičiau trumpas intensyvus kursas, kuris duoda rezultatų, bet reikalauja pertraukų.

Kodėl lauro lapai veikia taip greitai

Lauro lapuose gausu eterinių aliejų ir polifenolių – junginių, kurie pradeda veikti beveik iškart. Daugelis žmonių pastebi pokyčius jau per kelias dienas nuo vartojimo pradžios.

Pirmiausia jaučiamas poveikis virškinimui. Arbata ramina skrandį, skatina sklandesnį žarnyno darbą ir padeda atsikratyti nemalonaus pilvo pūtimo. Po valgio išgertas puodelis sumažina sunkumo jausmą ir dujų kaupimąsi.

Be to, lauro lapai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Ikiklinikiniuose tyrimuose stebėtas sumažėjęs uždegimo signalizavimas, o vartotojai dažnai praneša apie palengvėjusį ryto sustingimą sąnariuose.

Yra duomenų, kad ši arbata gali šiek tiek stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje po valgio, nors šis poveikis dar nėra galutinai patvirtintas klinikiniais tyrimais.

Kodėl negalima gerti nuolat

Būtent dėl to, kad poveikis stiprus, ilgalaikis vartojimas gali sukelti problemų. Lauro lapai nėra nekalta žolelė – jie turi aktyvių junginių, kurie kasdien kaupiasi organizme.

Galimos rizikos ilgai vartojant:

• Virškinimo trakto dirginimas – skrandžio gleivinė gali tapti jautri
• Sąveika su vaistais – ypač antikoaguliantais (kraują skystinančiais), antidiabetiniais preparatais ir vaistais, kurie metabolizuojami kepenyse
• Alerginės reakcijos – odos bėrimai, niežulys, patinimas

Todėl tradicinė praktika rekomenduoja trumpus kursus su pertraukomis. Pavyzdžiui, dvi–trys dienos gėrimo, po to savaitė pertraukos. Taip organizmas gauna naudą, bet nespėja patirti neigiamo poveikio.

Kaip teisingai paruošti

Paruošimas paprastas, bet turi keletą svarbių niuansų. Imkite vieną–tris mažus džiovintus lauro lapus ir įdėkite į puodelį. Užpilkite karštu, bet ne verdančiu vandeniu – taip išgausite eterinių aliejų, bet išvengsite pernelyg stipraus kartumo.

Uždenkite puodelį ir palikite 10–15 minučių. Tada išimkite lapus ir gerkite šiltą, mažais gurkšneliais. Jei skonis atrodo per intensyvus, galite įlašinti citrinos – ji sušvelnina skonį nepakenkdama veikliosioms medžiagoms.

Geriausi variantai – po valgio arba ryte tuščiu skrandžiu. Tačiau jei tuščiu skrandžiu jaučiate diskomfortą, rinkitės variantą po maisto.

Kada sustoti arba kreiptis į gydytoją

Lauro lapų arbata tinka ne visiems. Yra aiškių signalų, kada vartojimą reikia nutraukti.

Sustokite iškart, jei pajutote:

• Nuolatinį skrandžio dirginimą ar rėmenį
• Stiprėjantį pilvo pūtimą (priešingą efektą)
• Odos bėrimus ar niežulį
• Galvos svaigimą ar neįprastą nuovargį

Prieš pradedant vartoti, pasitarkite su gydytoju, jei:

• Vartojate vaistus nuo diabeto
• Geriate kraują skystinančius vaistus
• Turite kepenų ar inkstų problemų
• Esate nėščia ar maitinate krūtimi
• Sergate autoimunine liga

Paprasta priemonė, reikalaujanti pagarbos

Lauro lapų arbata nėra stebuklas ir nėra vaistas. Tai paprasta, sena priemonė, kuri gali padėti virškinimui ir suteikti lengvumo pojūtį – jei naudojama protingai.

Trumpi kursai, pertraukos tarp jų ir dėmesys savo organizmo signalams – štai formulė, kuri leidžia pasinaudoti šios arbatos privalumais be rizikos. O tie lauro lapai prieskoniams skirtoje lentynėlėje galbūt nusipelno šiek tiek daugiau dėmesio.