Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad tam tikri aromatai natūraliai pakelia nuotaiką. Tyrimai rodo, kad levandos stimuliuoja serotonino gamybą, o citrusiniai kvapai didina dopamino kiekį. Tokie eteriniai aliejai kaip bergamotės, ylang-ylang ir smilkalai, sąveikaudami su limbine sistema, daro išmatuojamą poveikį smegenų chemijai. Klinikiniai tyrimai rodo, kad dalyviams, sergantiems lengva ir vidutinio sunkumo depresija, po tam tikrų aliejų poveikio simptomai sumažėjo 20-30 %. Šie aromatiniai junginiai teikia vilčių papildyti įprastinį psichikos sveikatos gydymą.
Mokslas apie aromaterapiją ir smegenų chemiją
Nors aromaterapija praktikuojama jau tūkstančius metų, šiuolaikinis neuromokslas tik pradeda suprasti jos poveikį smegenų chemijai. Tyrimai rodo, kad tam tikri eteriniai aliejai sąveikauja su limbine sistema ir sukelia neurotransmiterių reakcijas, panašias į tas, į kurias reaguoja farmaciniai antidepresantai.
Įkvėpti aromatiniai junginiai į kraują patenka per plaučius ir nosies ertmę, įveikdami kraujo-smegenų barjerą. Levandos stimuliuoja serotonino gamybą, o citrusiniai kvapai gali padidinti dopamino kiekį.
Bergamotė ir ylang-ylang mažina kortizolio – streso hormono, susijusio su depresija, – kiekį. Ši biocheminė sąveika paaiškina, kodėl aromaterapija gali veiksmingai papildyti tradicinius nuotaikos sutrikimų gydymo būdus be didelio šalutinio poveikio.
Geriausi eteriniai aliejai, kurie, kaip įrodyta, gerina nuotaiką
Keletas eterinių aliejų klinikiniais tyrimais ir tradiciniais naudojimo būdais įrodė reikšmingas nuotaiką gerinančias savybes. Levandų aliejus yra veiksmingas mažinant nerimą ir gerinant miego kokybę.
Bergamotės sudėtyje yra limoneno, kuris reguliuoja neuromediatorių veiklą ir mažina kortizolio kiekį.
Kiti įrodymais pagrįsti nuotaiką gerinantys aromatai: ylang-ylang mažina stresą, klariso šalavijas pasižymi antidepresiniu poveikiu, o smilkalai mažina nerimą. Citrusiniai aliejai, ypač saldžiųjų apelsinų ir citrinų, suaktyvina dopamino kelius ir kartu mažina streso žymenis.
Rožių aliejus veikia emocijų apdorojimo centrus limbinėje sistemoje, o pipirmėčių aliejus didina budrumą ir kognityvines funkcijas.
Levandos: Natūrali priemonė nuo nerimo ir depresijos
Levandos (Lavandula angustifolia), plačiai žinomos dėl savo išskirtinių violetinių žiedų ir raminančio kvapo, yra viena iš labiausiai ištirtų natūralių priemonių nuo nerimo ir depresijos.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad levandų eterinis aliejus veikia limbinę sistemą, ypač amygdalą ir hipokampą, regionus, atsakingus už emocijų reguliavimą. Įkvėpti arba naudojami lokaliai, veiklieji junginiai linalolis ir linalilacetatas sukelia išmatuojamą raminamąjį poveikį be raminamojo poveikio.
Tarptautiniame žurnale „International Journal of Psychiatry in Clinical Practice” paskelbti tyrimai rodo, kad levandų aliejaus kapsulės gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir mažos benzodiazepinų dozės, gydant lengvą nerimą, tačiau su žymiai mažesniu šalutiniu poveikiu.
Citrusiniai kvapai: Citrusiniai aromatai: energizuojantys protą ir pakeliantys nuotaiką
Nuo raminamųjų levandų savybių pereinant prie citrusinių vaisių kvapų, jų energizuojančios savybės padeda pagerinti nuotaiką. Tyrimai rodo, kad citrinų, apelsinų ir greipfrutų aromatai stimuliuoja serotonino ir dopamino– neuromediatorių, susijusių su geresne nuotaika ir mažesniu nerimu, gamybą smegenyse.
Tyrimai rodo, kad citrusinių vaisių kvapai gali sumažinti streso hormonų kiekį, o kartu padidinti energijos lygį ir proto aiškumą. Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau rekomenduoja citrusinių vaisių aromaterapiją kaip papildomą sezoninio afektinio sutrikimo ir lengvos depresijos gydymo priemonę. Dėl citrusinių vaisių aliejų prieinamumo jie tampa praktiška kasdienės nuotaikos valdymo priemone, nesvarbu, ar jie būtų išsklaidyti gyvenamosiose patalpose, ar pridėti prie asmeninės priežiūros priemonių.
Kaip įtraukti gydomuosius aromatus į kasdienį gyvenimą
Terapinių aromatų integravimas į kasdienybę nereikalauja nei didelių laiko sąnaudų, nei specialios įrangos, todėl tai prieinamas būdas nuotaikai valdyti. Paprastais būdais galima naudoti eterinių aliejų difuzorius namuose ar biure, į dušo grindis įlašinti kelis lašus citrusinių aliejų, kad ryte būtų žvaliau, arba nešiotis kišeninius aromaterapinius inhaliatorius, kad palengvėtų nuotaika keliaujant.
Kad poveikis būtų ilgalaikis, žmonės gali naudoti atskiestus eterinius aliejus ant vatos gumulėlių, strategiškai išdėstytų gyvenamosiose patalpose, arba įsidėti kvapiųjų maišelių į stalčius ir spintas. Aromaterapiniai papuošalai – tai dar viena diskretiška galimybė, leidžianti gauti terapinės naudos keliaujant profesinėje ar socialinėje aplinkoje, kur tradiciniai difuzijos metodai yra nepraktiški.
Klinikiniai tyrimai: Išmatuojamas kvapų poveikis psichikos sveikatai
Pastarųjų dviejų dešimtmečių laboratorinių tyrimų rezultatai moksliškai pagrindė aromaterapijos poveikį neurochemijai ir nuotaikos reguliavimui.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad specifiniai kvapai, pavyzdžiui, levandų ir bergamočių, didina serotonino ir dopamino kiekį, o kraujo mėginiuose mažina kortizolio koncentraciją.
Žurnale „Journal of Clinical Psychiatry” paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad dalyviams, sergantiems lengva ir vidutinio sunkumo depresija, po reguliaraus citrusinių vaisių ir levandų aliejų poveikio simptomai sumažėjo 20-30 %.
Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija patvirtina, kad veikiant aromatui pakinta limbinės sistemos aktyvumas, ypač migdolinėje liaukoje ir hipokampe– srityse, kurios gyvybiškai svarbios emocijų apdorojimui ir atminties formavimuisi.
Gydymo aromatais ir tradiciniais antidepresantais palyginimas
Lyginant aromatinį gydymą su tradiciniais antidepresantais, išryškėja keletas esminių skirtumų, susijusių su veiksmingumu, veikimo pradžia ir šalutiniu poveikiu.
Tradiciniai vaistai paprastai pasižymi standartizuotu dozavimu ir gerai dokumentuotu klinikinės depresijos veiksmingumu, o aromaterapija duoda daug žadančių rezultatų gydant lengvus ir vidutinio sunkumo simptomus.
Aromaterapija dažnai iš karto pagerina nuotaiką, o vaistams gali prireikti kelių savaičių, kad pasiektų terapinį lygį.
Šalutinio poveikio profiliai labai skiriasi: vaistai dažnai sukelia seksualinės funkcijos sutrikimus, svorio pokyčius ir abstinencijos simptomus, o aromatinis gydymas paprastai sukelia minimalų nepageidaujamą poveikį, išskyrus retkarčiais pasireiškiantį odos jautrumą ar alergines reakcijas.
Šie skirtumai leidžia manyti, kad aromaterapija gali būti papildoma priemonė arba pirmos eilės intervencija tiems, kuriems pasireiškia lengvesni simptomai ir kurie ieško švelnesnių gydymo būdų.
Senovės išmintis: Istorinis kvapų naudojimas emocinei gerovei užtikrinti
Per visą istoriją viso pasaulio civilizacijos pripažino psichologinę aromatinių augalų ir dervų naudą gerokai anksčiau, nei šiuolaikinis mokslas patvirtino jų poveikį. Senovės egiptiečiai, norėdami sumažinti nerimą ir sukelti miegą, degino kyphi– sudėtingus smilkalus. Graikai ir romėnai naudojo rozmariną ir levandą, kad pakeltų nuotaiką ir išvalytų mintis.
Tradicinėje kinų medicinoje pagal penkių elementų teoriją tam tikri kvapai subalansuodavo emocines būsenas. Ajurvedos praktikoje smilkalai ir santalas buvo naudojami meditacijai ir emociniam gydymui. Amerikos indėnų gydymo apeigose naudojami šalavijai, kedrai ir saldžiosios žolės neigiamoms emocijoms valyti.
Šios laiko patikrintos aromatų tradicijos padėjo pagrindą šiuolaikinei aromaterapijai ir parodė, kad mūsų protėviai intuityviai suprato gamtos poveikį psichinei savijautai.
