Sėdėjau prie stalo, bandžiau pasėti petunijų sėklas ir keikiausi. Jos tokios smulkios, kad vos matomos. Barsčiau iš pakelio – tai krūva, tai tuščia, tai per giliai, tai ant viršaus. Praėjusiais metais iš viso nieko neišdygo.
Krikštamotė stebėjo iš šono, paskui priėjo ir paklausė: „O kodėl ne ant popieriaus?”
„Kokio popieriaus?”
Ji nusišypsojo ir paėmė baltą A4 lapą.
Triukas, kuris pakeitė viską
Išpylė sėklas ant balto popieriaus. Ir staiga – jas matau. Kiekvieną grūdelį. Tas juodas taškelis ant balto fono – aiškus kaip diena.
„Dabar imk dantų krapštuką ir stumdyk po vieną”, – pasakė ji.
Per 10 minučių išdėliojau sėklas tolygiai, vienodais atstumais. Ne krūvomis, ne tuščiomis vietomis – tiksliai taip, kaip reikia.
Krikštamotė užsirašė į savo knygutę: „Baltas popierius + dantų krapštukas.”
Kodėl tai veikia
Smulkios sėklos – petunijų, lobelių, žemuogių, bazilikų – tokios mažos, kad ant tamsaus dirvožemio jų tiesiog nematyti. Sėji aklai ir tikiesi geriausio.
Ant balto popieriaus kiekviena sėkla matoma. Gali kontroliuoti:
- Kiekį – nebebarsto per daug
- Atstumą – nebesusikimba krūvomis
- Gylį – matai, ar tikrai ant paviršiaus
O kai matai – gali valdyti.
Trys metodai smulkioms sėkloms
Krikštamotė parodė tris būdus. Dabar naudoju visus, priklausomai nuo situacijos.
1. Popierius + krapštukas (tiksliausias)
Išpili sėklas ant balto popieriaus. Sudrėkini dantų krapštuko galą (palieti liežuviu – taip, nebijok). Priklijuoji sėklą ir pernešį ant dirvos.
Kam tinka: Kai sėklų mažai ir brangios. Kai nori labai tiksliai – pvz., į kasetes po vieną.
2. Smėlis + sėklos (tolygiausias)
Sumaišai sėklas su sausu smulkiu smėliu – maždaug 1 dalis sėklų, 3–4 dalys smėlio. Tada barsto tą mišinį.
Smėlis „praskiria” sėklas ir neleidžia joms kibti krūvon. Paskleidimas tolygus, be pastangų.
Kam tinka: Kai sėji į didesnius dėžutes ar lysveles. Kai sėklų daug.
3. Ant sniego (gudriausias)
Seną triuką parodė krikštamotės kaimynė. Ant dirvožemio paviršiaus užpili ploną sluoksnį švaraus sniego. Tada barsto sėklas ANT sniego.
Juodos sėklos ant balto sniego – matomos puikiai. O kai sniegas ištirpsta – sėklos švelniai nusileidžia ant dirvos. Vanduo jas „įsodina” natūraliai, be jokio spaudimo.
Kam tinka: Sausio–vasario sėjai, kai sniego dar yra. Ir kai nori pasijausti kaip tikra ragana.
Dar vienas svarbus dalykas – gylis
Smulkios sėklos nemėgsta gylio. Daugeliui jų reikia šviesos dygimui – jei užpili stora žemės sluoksniu, jos tiesiog neišdygs.
Taisyklė paprasta: sėklos gylis = 2–3 sėklos dydžiai. Jei sėkla kaip smėlio grūdelis – beveik neužpilti. Tik lengvai prispausti arba purškti iš purkštuvo, kad prispaustų.
Ką sėti dabar (gruodis–sausis)
Jei skaitai tai žiemą ir nori pradėti anksti – štai ką galima sėti:
- Petunijos – sėti sausį, dygsta 10–14 dienų
- Lobelijos – sėti sausį–vasarį, labai smulkios!
- Žemuogės iš sėklų – sėti gruodį–sausį, reikia šalto periodo
- Laviniai (snapdragons) – sėti sausį
- Salierai – sėti vasario pradžioje
Įspėjimas: Ankstyvam sėjimui reikia papildomo apšvietimo. Be lempų daigai išsities ir bus silpni. Jei neturi fito lempos – geriau palaukti vasario vidurio.
Krikštamotės užrašų knygutė
Pažiūrėjau, ką ji užsirašė tą dieną:
- ✓ Baltas popierius – matai sėklas
- ✓ Dantų krapštukas – pernešti po vieną
- ✓ Smėlis – tolygus barstymas
- ✓ Sniegas – natūralus „įsodinimas”
- ✓ Neužpilti! Smulkios sėklos mėgsta šviesą
Paprastos taisyklės, bet jos man išgelbėjo šių metų petunijas. Pernai neišdygo nė viena. Šiemet – beveik visos.
Jei planuoji sėti ką nors smulkiasėklio – išsitrauk baltą popieriaus lapą. Pamatysi skirtumą iš karto.
