Pūtimas po valgio. Kiekvieną dieną. Jau tiek metų, kad nebepamenu, kada buvo kitaip.
Bandžiau probiotikus. Bandžiau fermentus. Bandžiau atsisakyti glitimo, pieno, cukraus. Niekas nepadėjo ilgam.
Kol viena kolegė, matydama mano kančias po pietų, pasakė: „O krapus bandei?”
Pagalvojau – ji juokauja. Krapai? Tie, kuriuos dedu į agurkų salotas?
„Savaitę pabandyk taip, kaip pasakysiu,” – atsakė ji. – „Jei nepadės – bent jau nepakenks.”
Trys paprasti dalykai, kuriuos dariau
Pirmiausia – šalta krapų arbata prieš valgį.
Vakarą supjaustau saują šviežių krapų, užpyliau stikline vandens kambario temperatūros ir palikau per naktį. Rytą – išgėriau prieš pusryčius. Tą patį padariau prieš pietus ir vakarienę.
Šalta infuzija – svarbu. Karštas vanduo sunaikina lakiuosius aliejus, kurie kaip tik ir veikia virškinimą.
Antra – šaukštelis skrudintų krapų sėklų po valgio.
Tiesiog sukramčiau ir prarijau. Skonis – specifinis, anyžinis, bet greitai priprantama. Sėklos veikia kaip natūralus karminatyvas – padeda dujoms išsisklaidyti.
Trečia – šviežių krapų ant maisto.
Į salotas, ant sriubos, ant karšto patiekalo pabaigoje. Nedaug – sauja per dieną. Bet nuosekliai.
Kas nutiko per septynias dienas
Pirmos dvi dienos – nieko dramatiško. Gal pilvas šiek tiek aktyvesnis, bet pūtimas vis dar buvo.
Trečia diena – pajutau, kad po pietų nebėra to „baliono” jausmo. Išmatos – reguliaresnės.
Ketvirta ir penkta dienos – pūtimas sumažėjo dar labiau. Ir dar vienas netikėtas dalykas – burnos kvapas tapo gaivesnis. Krapų sėklos veikė kaip natūralus gaiviklis.
Šešta diena – supratau, kad nebekramtau kramtomosios gumos po valgio. Nebereikėjo.
Septinta diena – pilvas po valgio buvo tiesiog… normalus. Jokio pūtimo, jokio diskomforto, jokio „tuoj sprogsiančio baliono” jausmo.
Kodėl tai veikia – paklausiau gydytojo
Krapuose yra eterinių aliejų, kurie pagreitina skrandžio judrumą ir tulžies tekėjimą. Maistas juda greičiau, mažiau fermentuoja, mažiau dujų.
Eugenolis ir flavonoidai – natūralūs priešuždegiminiai junginiai. Jie ramina sudirgusią žarnyno gleivinę.
Skaidulos palaiko reguliarumą, bet neperkrauna – krapuose jų optimalus kiekis.
O antimikrobiniai lakieji aliejai mažina „blogųjų” bakterijų populiaciją žarnyne. Mažiau blogų bakterijų – mažiau dujų.
„Senoliai žinojo, ką daro, kai dėjo krapus į agurkus,” – nusijuokė gydytojas. – „Tik pamiršome, kad tai ne tik skoniui.”
Kaip pasiruošti tinkamai
Šalta infuzija (arbata): Saują šviežių krapų susmulkinti, užpilti stikline (150–250 ml) kambario temperatūros vandens, palikti 6–8 valandas arba per naktį. Gerti prieš pagrindinius valgymus.
Skrudintos sėklos: Arbatinį šaukštelį krapų sėklų lengvai paskrudinti sausoje keptuvėje (pora minučių). Sukramtyti ir praryti iškart po valgio.
Švieži krapai: Sauja per dieną – ant salotų, sriubos, karšto patiekalo. Dėti pabaigoje, kad karštis nesunaikintų naudingų medžiagų.
Kam geriau susilaikyti
Krapai paprastai saugūs, bet yra išimčių.
Nėščiosioms nerekomenduojamos didelės koncentruotos dozės – krapų aliejai gali veikti gimdos tonusą.
Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus – krapai gali sustiprinti jų poveikį.
Sergantiems cukriniu diabetu – krapai gali paveikti gliukozės lygį, todėl verta stebėti rodiklius.
Vartojantiems diuretikus – krapai irgi turi diuretinį poveikį, gali sutrikti elektrolitų balansas.
Jei abejojate – pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami.
Mano rezultatas po mėnesio
Savaitė virto mėnesiu. Mėnuo virto įpročiu.
Dabar krapų arbatos stiklinė stovi šaldytuve nuolat. Sėklų dėžutė – virtuvės stalčiuje. Švieži krapai – pirkinių sąraše kiekvieną savaitę.
Pūtimas? Kartais pasitaiko – kai suvalgau kažką tikrai sunkaus. Bet ne kasdien. Ne po kiekvieno valgio. Ne kaip anksčiau.
Kolegė, kuri davė šį patarimą, tik nusišypsojo, kai papasakojau rezultatą: „Mano močiutė taip darė visą gyvenimą. Mes tik užmiršome.”
Kartais paprasčiausi sprendimai auga mūsų pačių daržuose.
