Ar žinote, kad paprastas kibiras vandens ir sauja komposto gali pakeisti brangiausias trąšas? Kompostinė arbata – tai pamirštas, bet ypač veiksmingas senelių būdas, kuris sugrįžta į šiuolaikinius daržus ir gėlynus. Ji ne tik maitina augalus, bet ir stiprina jų imunitetą, padeda kovoti su ligomis bei net atbaido kenkėjus – viskas natūraliai, be chemijos.
Kas iš tikrųjų yra kompostinė arbata?
Kompostinė arbata – tai skystas tirpalas, pagamintas iš brandinto komposto ir vandens. Jame knibžda milijonai gerųjų mikroorganizmų, kurie pagerina dirvožemio struktūrą, skatina augalų augimą ir apsaugo nuo kenkėjų bei grybelinių ligų. Nors pavadinimas skamba tarsi tai būtų augalų gėrimas, šios arbatos poveikis augalams – išties stebuklingas.
Kodėl verta rinktis būtent šį būdą?
Nes tai – vienas paprasčiausių, pigiausių ir gamtai draugiškiausių būdų padėti augalams. Kompostinėje arbatoje esančios bakterijos, grybai ir fermentai aktyvina šaknų sistemą, gerina drėgmės pasisavinimą ir padeda augalams atlaikyti stresą – karštį, šaltį ar net pažeidimus. Taip pat ši arbata sukuria apsauginį sluoksnį ant lapų paviršiaus, todėl augalai tampa mažiau pažeidžiami.
Kaip pasigaminti kompostinę arbatą namuose?
Tam reikės:
1 dalies brandinto, kvapnaus komposto (geriausia iš lapų, daržovių, žolės)
Reklama5–10 dalių vandens (geriausia – lietaus arba bent jau nusistovėjusio)
(Nebūtina) šaukšto melasos ar medaus – skatina bakterijų dauginimąsi
Užpilkite kompostą vandeniu, išmaišykite ir palikite pastovėti 24–48 valandoms šiltoje vietoje. Karts nuo karto pamaišykite. Po to perkoškite per marlę ar seną sietelį. Gautą skystį naudokite tą pačią dieną – jis yra gyvas ir greitai praranda savo stiprumą.
Kada ir kaip naudoti kompostinę arbatą?
Yra du pagrindiniai būdai, kaip naudoti šią natūralią trąšą:
1. Laistymui prie šaknų.
Tai padeda stiprinti šaknų sistemą, aktyvina mikroorganizmų veiklą dirvoje ir leidžia augalams efektyviau pasisavinti maistines medžiagas. Tokį laistymą galima atlikti kas 2–3 savaites.
2. Purškimui ant lapų.
Tai tarsi apsauginis skydas nuo miltligės, grybelio, amarų ir kitų bėdų. Purškiama anksti ryte arba vakare, kai lapai neįkaitę nuo saulės. Ypač tinka agurkams, pomidorams, kopūstams ir net rožėms.
Kokioms daržovėms ir gėlėms tinka kompostinė arbata?
Šis skystis tinka beveik visiems augalams. Daržovių lysvėse dažniausiai naudojama pomidorams, agurkams, cukinijoms, kopūstams ir braškėms. Gėlynuose ypač gerai veikia su rožėmis, pelargonijomis, hortenzijomis. Net kambariniai augalai (pavyzdžiui, pinigų medis ar fikusas) gali būti palaistomi atskiestu tirpalu kartą per mėnesį.
Ar kompostinė arbata naikina kenkėjus?
Tiesiogiai – ne, bet netiesiogiai ji daro stebuklus. Lapai, nupurkšti šiuo tirpalu, tampa mažiau patrauklūs amarams, tripsams ir voratinklinėms erkėms. O augalai, kurių imuninė sistema sustiprinta, daug geriau kovoja su miltlige, šaknų puviniu ar net fitoftora. Be to, ši arbata nesunaikina naudingųjų vabzdžių – priešingai, palaiko sveiką mikroklimatą sode.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
1. Naudojamas per jaunas kompostas.
Kompostas turi būti visiškai subrendęs, kitaip tirpalas bus per silpnas ar net kenksmingas.
2. Naudojamas chloruotas vanduo.
Chloras naikina mikroorganizmus. Geriausia naudoti lietaus ar bent nusistovėjusį vandenį.
3. Per ilgas laikymas.
Kompostinė arbata gyvena trumpai – geriausia ją naudoti per 12–24 valandas po perkošimo.
4. Purškiama viduryje dienos.
Nuo karštos saulės lapai gali apdegti. Geriausias metas – ankstyvas rytas arba vakaras.
Močiutės paslaptis, kuri išlaikė vertę
Mūsų senoliai neturėjo nei „ekologiškų preparatų“, nei brangių chemikalų – bet jų daržai klestėjo. Viena iš tų paslapčių buvo būtent kompostinė arbata. Šiandien, kai ieškome natūralių sprendimų ir stengiamės maitinti šeimą be chemijos, šis metodas vėl tampa neįkainojamas.
Kompostinė arbata – daugiau nei trąša
Tai nėra tiesiog skystas kompostas. Tai gyvas, kvėpuojantis mišinys, kuris grąžina sodo dirvai gyvybę. Tai būdas sumažinti atliekas, pasirūpinti gamta ir sustiprinti ryšį su žeme. O svarbiausia – tai paprasta, veikia ir džiugina tiek pradedantį daržininką, tiek patyrusį sodininką.
