Nedidelė sauja riešutų per dieną dažnai atrodo nekenksminga, tačiau naujausi duomenys ir klinikinė patirtis rodo, kaip lengvai perteklius tampa žalingas.
Kalorijos ir koncentruoti riebalai gali paskatinti energijos balansą link svorio padidėjimo, o jautriems asmenims tas pats kiekis gali sukelti tulžies pūslės koliką, ūminį pankreatitą arba pabloginti medžiagų apykaitą.
Mikroelementų rišimasis ir alergijos rizika dar labiau sudėtingina situaciją.
Niuansai yra svarbūs sprendžiant, kas turėtų sumažinti riešutų vartojimą ir kaip tai daryti.
Kiek yra per daug: rekomenduojamos dienos riešutų porcijos
Sveikiems suaugusiesiems rekomenduojama nedidelė dienos riešutų porcija – maždaug 20–30 g, apie nedidelę saujelę – kad jie gautų naudingų riebalų ir baltymų be perteklinių kalorijų. Įrodymai rodo, kad ši dozė subalansuoja maistinių medžiagų suvartojimą ir energijos poreikius, tuo pačiu ribojant fitino rūgšties ir kalorijų perteklių. Gydytojams, aptarnaujantiems kitus, patariama pritaikyti porcijas: sumažinti kiekį perpus tiems, kurie turi antsvorio, virškinimo trakto jautrumą ar alergijos riziką. Pažeidžiamiems asmenims vartojimo dažnumas gali būti sumažintas iki 2–3 kartų per savaitę. Aiškios porcijų rekomendacijos, paprastos matavimo priemonės ir trumpas švietimas leidžia slaugytojams skatinti riešutų įtraukimą į mitybą, nekenkiant svoriui, mineralų kiekiui ar klinikinei stabilumui.
Svorio padidėjimas ir organų apkrova dėl per didelio riešutų vartojimo
Dažnai per didelis riešutų vartojimas, ypač 30–50 g/dieną viršijantis rekomenduojamą kiekį, sukelia greitą kalorijų perteklių, kuris skatina svorio padidėjimą ir didina metabolinę apkrovą kepenims ir kasai. Įrodymai rodo, kad ilgalaikis energijos perteklius verčia lipidų apdorojimo procesus dirbti intensyviau, didindamas riebalų kaupimąsi kepenyse ir apsunkindamas kasos fermentų reguliavimą. Slaugytojai ir bendruomenės sveikatos priežiūros specialistai turėtų atkreipti dėmesį, kad laipsniškas organų apkrovimas gali pabloginti metabolinį atsparumą, pabloginti insulino jautrumą ir apsunkinti pasveikimą nuo kitų ligų. Praktinis valdymas apima rekomendacijas dėl tinkamų porcijų, svorio tendencijų stebėjimą ir patarimus rizikos grupės asmenims sumažinti vartojimo dažnumą arba konsultuotis su gydytojais, siekiant išvengti hospitalizacijos.
Alerginės reakcijos ir ūminiai medicininiai pavojai
Kartais riešutų vartojimas sukelia sunkias alergines reakcijas, kurios gali paaštrėti nuo dilgėlinės ir kvėpavimo sutrikimų iki gyvybei pavojingos anafilaksijos, reikalaujančios skubios pagalbos. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir slaugytojai turėtų atpažinti greitą simptomų atsiradimą, įvertinti kvėpavimo takus ir kraujotaką bei nedelsdami iškviesti greitąją pagalbą. Įrodymai rodo, kad anafilaksija gali pasireikšti asmenims, kurie anksčiau neturėjo jokių reakcijų; rizikos grupės asmenims būtina turėti ir žinoti, kaip naudoti epinefrino autoinjektorius. Be alergijų, staigus riebių riešutų vartojimas gali staigiai sukelti pankreatitą ar tulžies pūslės priepuolius jautriems pacientams, dėl ko reikės skubios hospitalizacijos. Aiški komunikacija, pasirengimas ir greita intervencija apsaugo aptarnaujamus asmenis.
Fito rūgštis, mineralų netekimas ir maistinių medžiagų trūkumas
Be ūmių imuninių ir tulžies takų rizikų, dėmesys nukreipiamas į riešutų komponentų sąveiką su maistinių medžiagų įsisavinimu, ypač fito rūgšties vaidmenį mineralų rišimui. Fito rūgštis, kurios daugiausia yra odelėse, chelatuoja cinką, geležį ir kalcį, mažindama biologinį prieinamumą, kai jos suvartojama per daug. Laikui bėgant, sutrikęs mineralų įsisavinimas gali prisidėti prie anemijos ir kaulų sveikatos silpnėjimo, ypač tiems, kurių mityba yra ribota. Įrodymai rodo, kad paprasti paruošimo būdai, tokie kaip mirkymas, sumažina fitino kiekį ir pagerina mineralų išsiskyrimą. Globėjai ir bendruomeninių valgių planuotojai turėtų įvertinti riešutų naudą ir galimą maistinių medžiagų praradimą, skatindami paruošimo būdus ir mitybos įvairovę, kad būtų išsaugotas mikroelementų kiekis, tuo pačiu siūlant maistingas ir saugias porcijas.
Praktiniai patarimai saugiam riešutų vartojimui ir kam reikėtų jų vartoti mažiau
Reguliariai taikant paprastas atsargumo priemones, riešutų vartojimas tampa saugus ir naudingas daugumai žmonių. Praktiniai patarimai: matuokite 20–30 g porcijas, mirkykite per naktį, kad sumažintumėte fitino rūgšties kiekį, ir keiskite riešutų rūšis, kad įvairintumėte maistines medžiagas. Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, kad nesugestų. Svečiams patiekite nedideles porcijas ir patarkite tiems, kurie turi svorio problemų, kepenų ar kasos ligų, aktyvų virškinimo trakto uždegimą ar alergijos riziką, sumažinti suvartojimą perpus arba atsisakyti riešutų, kol gausite medicininę rekomendaciją. Rekomenduokite pasikonsultuoti su gydytoju prieš vėl pradedant vartoti riešutus po reakcijų. Šie apgalvoti veiksmai apsaugo mineralų įsisavinimą, užkerta kelią organų apkrovai ir padeda globėjams, siekianti
