Iliustracija – pexels.com

Lietuvoje keičiasi žiemos: mažiau ilgų speigų, daugiau pliurzių, atodrėkių ir šlapių dienų., tačiau viena problema niekur nedingo – drėgmė. Butai ir namai, ypač senesnės statybos, dažnai būna kiek vėsesni, oras – ne toks sausas kaip kalnuose ar žemyniniuose klimatuose. Visa tai reiškia viena: antklodė turi ne tik šildyti, bet ir padėti kūnui kvėpuoti, „susitvarkyti“ su prakaitu ir temperatūros svyravimais naktį.

Temperatūra miegamajame – ne tik „komforto reikalas“

Tyrimai rodo, jog geriausia miego kambario temperatūra daugeliui suaugusiųjų yra apie 18–20 °C, nes tokioje aplinkoje lengviau užmigti, kūnas natūraliai atvėsta, o prabudimų naktį sumažėja.

Tai labai gerai atspindi realybę Lietuvoje. Dauguma namų naktį nėra įkaitinami iki 23–24 °C, o dažnai temperatūra nukrenta iki 18–19 °C ar net mažiau. Vadinasi, antklodė turi „užbaigti“ šilumos balansą – šildo tiek, kad nešaltų, bet ne taip, kad perkaistumėte ir imtumėte mėtytis lovoje.

Drėgmė ir prakaitavimas – priežastis, kodėl „per karšta“ net po plona antklode

Mūsų klimatas dažnai reiškia ne tik vėsumą, bet ir pakankamai aukštą santykinę oro drėgmę, ypač senesniuose, prastai vėdinamuose būstuose. Jei antklodė nepraleidžia oro ir nekvėpuoja, kūnas po ja greičiau sušyla nei reikia, pradeda prakaituoti, o drėgmė lieka „įkalinta“ po audiniu. Tai sukuria klasikinį scenarijų: iš pradžių šalta, paskui per karšta, vėliau – šlapia ir nemalonu.

Antklodė su kupranugarių vilna

Kuri medžiaga geriausiai „susidraugauja“ su mūsų orais?

Vilnonės antklodės – natūrali šiluma ir drėgmės valdymas

Vilna yra viena draugiškiausių medžiagų mūsų klimatui.

Ji:

• gerai šildo, bet neperkaista,
• sugeria didelį kiekį drėgmės neatrodydama šlapia,
• natūraliai „kvėpuoja“ ir padeda kūnui palaikyti pastovią temperatūrą.

Tai reiškia, kad po vilnone antklode dažniau būna šilta ir sausa, o ne karšta ir šlapia. Drėgnose, vėsesnėse patalpose tai yra didelis pliusas: jei naktį šiek tiek suprakaituojate, vilna tą drėgmę priima ir palaipsniui išgarina, o ne laiko ją tiesiai ant odos.

Vilnonė antklodė itin tinka žmonėms, kurie:

• miega vėsesniame kambaryje,
• linkę sušalti pėdose, bet nemėgsta „dusinančios“ šilumos,
• skundžiasi prakaitavimu naktį.

Pūkų ir plunksnų antklodės – lengva, šilta, bet reikalauja geros ventiliacijos

Pūkų ar pūkų/plunksnų antklodės pasižymi puikiomis šilumos izoliacinėmis savybėmis ir suteikia lengvumo pojūtį: jos šildo, tačiau nėra sunkios. Visgi, drėgname Lietuvos klimate jos turi du „bet“:

• jei patalpose prasta ventiliacija, pūkai gali kaupti drėgmę,
• jautresniems žmonėms gali sukelti alergijas.

Tokios antklodės labiau tinka:

• gerai apšiltintuose ir vėdinamuose namuose,
• žmonėms, kurie mažiau prakaituoja,
• mėgstantiems tradicinį „prabangios, purios antklodės“ jausmą.

Jei rinksitės pūkų antklodę, verta atkreipti dėmesį į užvalkalo tankumą. Kuo jis tankesnis ir natūralesnis (medvilnė, perkalas), tuo mažiau drėgmės kaupsis ant kūno.

Sintetinės (mikropluošto) antklodės – praktiškos, bet ne visada draugiškos drėgmei

Sintetinės antklodės, užpildytos poliesteriu, mikropluoštu ar kitais dirbtiniais pluoštais, dažniausiai būna:

• lengvos,
• lengvai prižiūrimos,
• dažnai pigesnės.

Problema ta, kad pigesni sintetiniai užpildai prastai reguliuoja drėgmę ir linkę labiau „šildyti iki per karšta“, užuot leidę kūnui kvėpuoti. Drėgname Lietuvos klimate tai gali reikšti, kad naktimis dažniau jausitės lyg „šiltnamyje“.

Vis dėlto rinkoje yra ir kokybiškesnių mikropluošto antklodžių, kuriose pluoštas struktūruotas taip, kad geriau cirkuliuotų oras. Tokios antklodės yra geras kompromisas alergiškiems žmonėms, kurie negali naudoti pūkų ar vilnos, bet nori šilumos ir lengvumo.

Antklodė su bambuku

Medvilnė ir linas – puikūs viršutiniai sluoksniai, bet ne visada pakanka kaip vienintelės antklodės

Medvilninės ar lininės „plonos“ antklodės (arba užklotai) puikiai tinka pereinamiesiems sezonams pavasarį ir vasarą.

Jos:

• maloniai vėsina,
• gerai sugeria drėgmę,
• labai tinka žmonėms, kurie nemėgsta „šiltų“ antklodžių ir linkę perkaisti.

Tačiau vėlų rudenį ir žiemą, net jei žiemos ne tokios šaltos, dažnai vien medvilnės ar lino neužtenka. Reikalingas bent vienas papildomas šiltesnis sluoksnis (pvz., vilnonė arba kokybiška sintetinė antklodė).

Viena antklodė visiems metams ar du–trys sprendimai?

Lietuviškam klimatui dažnai labiausiai pasiteisina ne vienas „universalus“ sprendimas, o antklodžių kombinacija.

Praktika rodo, kad patogu turėti:

• šiltesnę antklodę vėsiems mėnesiams (vilną, pūkus arba gerą sintetinį užpildą),
• lengvesnę antklodę pavasariui ir vasarai (medvilnė, plonesnė vilna, lengvas mikropluoštas).

Tokiu būdu galima lengvai prisitaikyti prie metų laikų, o ne kentėti po vienu per storu užklotu ištisus 12 mėnesių.

Kaip „pajusti“ tinkamą antklodės šilumos lygį?

Jeigu antklodės žymimos šilumos lygio (pvz., TOG) rodikliais, verta orientuotis į tai:

• vėsesniems, drėgnesniems vakarams (ruduo–žiema) rinktis vidutinio ar aukštesnio šilumos lygio antklodę,
• pereinamiesiems laikams – vidutinio lygio,
• vasarai – lengvą, kvėpuojančią.

Jei TOG nenurodytas – „šilumos lygį“ pajusite pagal storį ir užpildo tipą: vilna ir pūkai dažniausiai leidžia naudoti plonesnę antklodę tam pačiam šilumos efektui pasiekti, palyginti su pigiomis sintetinėmis alternatyvomis.

Praktiniai patarimai Lietuvos būstams

Kad antklodė tikrai „sutartų“ su mūsų klimatu – verta prisiminti kelis principus.

• Jei miegamajame laikote apie 18–20 °C, jums greičiausiai labiau tiks vidutinio šiltumo, bet gerai kvėpuojanti antklodė, o ne pati storiausia rinkoje.
• Jei gyvenate senesniame, drėgnesniame name ir žiemą jaučiate „drėgną šaltį“, rinkitės vilną – ji tiek sulaiko šilumą, tiek valdo drėgmę.
• Jei kambaryje labai šilta (centrinis šildymas „spaudžia“ visą žiemą), verčiau rinktis lengvesnę, kvėpuojančią antklodę ir sluoksniuoti tekstilę (pvz., antklodė + plonas užklotas), o ne miegoti po sunkia, šilumą užrakinančia danga.
• Jei esate alergiški, rinkitės aukštos kokybės sintetinius užpildus arba specialiai apdorotą vilną, pritaikytą alergiškiems žmonėms.

Kalbant apie lietuvišką klimatą ir praktinį gyvenimą, svarbu, kad antklodžių pasirinkimas būtų pritaikytas ne teoriniams modeliams, o realiai mūsų namų temperatūrai ir drėgmei. Būtent todėl tokie prekės ženklai kaip NMF HOME dažnai orientuojasi į skirtingus sezonus ir skirtingus audinius – nuo lengvesnių, kvėpuojančių variantų iki šiltesnių, drėgmę valdančių antklodžių, tinkančių vėsioms, bet drėgnoms mūsų žiemoms.