Kiekvieną vakarą – tas pats. Kojos dega. Lyg ant jų kas nors karštą padėtų.

„Nuovargis,” – galvojau. „Per daug vaikščiojau.”

Bet net kai nevaikščiodavau – degė vis tiek.

Metai taip praėjo, kol galiausiai nuėjau pas gydytoją.

Ką gydytojas pasakė

„Tai ne nuovargis,” – sakė jis, apžiūrėjęs kojas. „Tai gali būti neuropatija.”

„Kas?”

„Nervų pažeidimas. Jūsų nervai siunčia klaidingus signalus – todėl jaučiate deginimą.”

„Bet kodėl?”

„Štai ką turime išsiaiškinti.”

Paskyrė kraujo tyrimus. Ir ten – atsakymas.

Mano diagnozė

Cukrus kraujyje – padidintas. Ne diabetas dar, bet prediabetas.

„Aukštas cukrus pažeidžia mažas kraujagysles,” – aiškino gydytojas. „Jos tiekia kraują nervams. Kai tiekimas sutrikęs – nervai kenčia.”

„Ir todėl kojos dega?”

„Būtent. Tai pirmas signalas. Jei ignoruotumėte – blogėtų.”

Degančios kojos – ne nuovargis. Tai kūno perspėjimas.

Ir šis perspėjimas – dovana. Nes kai kurie žmonės tokių signalų negauna, kol jau per vėlu.

Kas dar gali sukelti

Gydytojas pasakė, kad priežasčių yra daugiau:

Skydliaukės sutrikimai – hipotireozė gali spausti nervus.

Vitamino B12 trūkumas – ypač veganams ir vyresniems. B12 saugo nervų apvalkalą.

Infekcijos – kai kurios virusinės ligos pažeidžia nervus.

Alkoholis – ilgalaikis vartojimas gadina nervų sistemą.

„Todėl ir reikėjo tyrimų,” – sakė jis. „Ne spėlioti, o žinoti.”

Kiekviena priežastis – kitoks gydymas. Todėl savarankiškai „gydytis” – pavojinga. Galima gydyti ne tą, o tikroji problema – progresuoja.

Mano gydymas

Man paskyrė ne vaistų, o gyvenimo korekciją:

Cukraus kontrolė – mažiau saldumynų, baltų miltų. Daugiau daržovių, baltymų.

B12 papildas – nes mano lygis buvo žemutinėje normoje.

Judėjimas – kasdien 30 minučių. Gerina kraujotaką.

„Jei per 3 mėnesius nepagerės – kalbėsime apie vaistus,” – sakė gydytojas.

Po trijų mėnesių

Laikiausi. Ne tobulai, bet stengiausi.

Rezultatas:

Cukrus – normalizavosi. Kojos – dega rečiau. Gal kartą per savaitę, ne kasdien.

„Progresą matome,” – sakė gydytojas. „Jūsų nervai atsigauna.”

Tai buvo geriausios naujienos, kokias galėjau išgirsti.

Metai ignoravimo galėjo kainuoti daug brangiau.

Ko išmokau

Dabar žinau: kūnas nesiunčia signalų be priežasties.

Degančios kojos – ne „tiesiog”. Nuolatinis tirpimas – ne „nieko tokio”. Keisti pojūčiai – ne „praeis”.

Jei kas nors kartojasi – reikia aiškintis. Kuo anksčiau – tuo geriau.

Gydytojas sakė: „Nervai gali atsigauti, jei laiku pradedi veikti. Bet jei per ilgai delsi – pažeidimas tampa negrįžtamu.”

Aš spėjau laiku. Bet beveik nespėjau.

Dabar kai kas nors skundžiasi „keistais pojūčiais kojose” – pasakoju savo istoriją. Gal padės kam nors nepakartoti mano klaidos – metus ignoruoti tai, kas buvo akivaizdu.

Kam tai svarbu

Jei jūsų kojos dega, tirpsta, „skruzdžiuoja” – neignoruokite.

Ypač jei:

• Turite antsvorio
• Šeimoje buvo diabeto
• Vartojate daug cukraus
• Jaučiate nuovargį

Vienas kraujo tyrimas gali pasakyti daug. Ir gali išgelbėti nervus, kol dar ne per vėlu.

Gydytojas sakė: „Geriau ateiti ir sužinoti, kad viskas gerai – nei neateiti ir sužinoti per vėlai.”

Sutinku. Dabar žinau tai iš savo patirties.